Tai BNS sakė pirmadienį skiriamuosius raštus prezidentui Valdui Adamkui
įteikęs naujasis Kazachstano ambasadorius Baltijos šalims ir Suomijai,
Vilniuje reziduojantis Galymžanas Koišybajevas.
Ambasadoriaus teigimu, vykstant į Lietuvą jam netekę laužyti galvos dėl
galimų bendradarbiavimo krypčių: jas esą yra nustačiusi nuo 2000-ųjų metų
veikianti Lietuvos ir Kazachstano tarpvyriausybinė prekybinio ir ekonominio
bendradarbiavimo komisija, pastarąjį kartą posėdžiavusi 2008-ųjų metų
rugpjūtį Palangoje.
Komisijos nustatytos bendradarbiavimo sritys apima, be kita ko, prekybą,
transportą ir komunikacijas, medienos apdirbimo ir baldų pramonę, žemės
ūkį.
Anot ambasadoriaus, Kazachstano bendrovės „KazMunaiGaz“ nesėkmė mėginant
iš bankrutuojančios Rusijos bendrovės „Yukos“ perpirkti bendrovės „Mažeikių
nafta“ kontrolinį akcijų paketą anaiptol nereiškia Kazachstano verslininkų
susidomėjimo Lietuva pabaigos.
„Mūsų šalys vieną kitą papildo kaip dvi tos pačios dėlionės dalys:
Kazachstanas turi išteklių, Lietuva - tranzito infrastruktūrą“, - kalbėjo
G.Koišybajevas.
Paklaustas apie konkrečius projektus, ambasadorius paminėjo Klaipėdos ir
Kazachstano Kaspijos jūros Aktau uosto bendradarbiavimą, taip pat nuo Vakarų
Kinijos iki Sankt Peterburgo per Kazachstaną tiesti planuojamą
automagistralę, kurios atšaka galėtų eiti per Baltijos šalis, taip pat ir
Lietuvą.
Ambasadoriaus manymu, vertėtų pasirinkti du tris projektus ir jiems
skirti pagrindini dėmesį.
Skirti dėmesio ambasadorius žadėjo ir bendradarbiavimui kultūros ir
švietimo srityje.
Anot G.Koišybajevo, šias Lietuvos kultūrai svarbiais metais bus
stengiamasi į Lietuvą atvežti kuo daugiau lietuvius su Kazachstano kultūra
supažindinti galinčių žmonių.
Ambasadorius sutiko, kad aktyvesnis galėtų būti ir bendradarbiavimas
švietimo srityje, tačiau atkreipė dėmesį į tai, kad, pavyzdžiui, studentų
mainų apimtį lemia finansinės galimybės.
G.Koišybajevas nenustebo išgirdęs, kad Lietuvoje ir Europoje į
Kazachstaną žiūrima kaip į alternatyvą Rusijai užsitikrinant dujų ir naftos
tiekimą.
„Aišku, Kazachstanas yra energijos išteklių šalis. Tačiau mes siekiame
diversifikacijos visomis kryptimis“, - kalbėjo ambasadorius.
Jo teigimu, Kazachstanas esąs atviras bendradarbiavimui su visais
kaimynais, svarbu esą tik tai, kad projektai būtų grindžiami pragmatizmu ir
ekonomine logika. Kaip vieną tokių ekonomiškai pagrįstų projektų
G.Koišybajevas paminėjo 2005-ųjų pabaigoje veikti pradėjusį Kazachstaną ir
šiaurės vakarų Kiniją sujungusį naftotiekį.
Visiškai realus, ambasadoriaus nuomone, esąs ir Kazachstano jungimosi
prie Baku-Tbilisio-Džeichano naftotieko projektas. Jį įgyvendinus kazachų
nafta aplenkiant Rusiją tanklaiviais Kaspijos jūra būtų gabenama iki Baku, o
toliau - naftotiekiu iki Turkijoje esančio Džeichano miesto.
Ambasadorius sutiko, kad tarp Kinijos, Rusijos, pietuose esančių kitų
Vidurio Azijos šalių ir Europos esančiam Kazachstanui svarbūs visi kaimynai.
Europinė Kazachstano užsienio politikos kryptis, anot G.Koišybajevo, esanti
viena iš kelių, tačiau prioritetinė.
G.Koišybajevo teigimu, Kazachstanas yra parengęs valstybinę „Kelio į
Europą“ programą, kurioje deklaruojamas siekis lygiuotis į europinius
standartus įvairiose gyvenimo srityse, pradedant ekonomika ir politika ir
baigiant švietimu ir sveikatos apsauga. Be to, 2010-aisiais metais
Kazachstanas pirmasis iš buvusių Sovietų Sąjungos respublikų pirmininkaus
Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijai.
Anot ambasadoriaus, visa tai liudija neabejotiną europinės krypties
svarbą Kazachstano politikoje. Tačiau G.Koišybajevas dar kartą pabrėžė, kad
plėtojant bendrus projektus itin svarbus esąs pragmatizmas ir ekonominė
grąža.