„Gaila, bet ne visi dėkingi už laisvės dovaną. Liūdna, bet dažnai girdime
skausmingus žodžius - ne tokios Lietuvos norėjome, ne dėl tokios Lietuvos
kovojome“, - antradienį iškilmingame Seimo posėdyje sakė G.Grušas.
„Vis dar randasi tų, kur ilgisi senų gerų laikų. Suprantu skausmingas
patirtis, nusivylimą, ir kiekvieną kartą skaudu tai girdėti ir verčia
susimąstyti, kaip suvokiame tą laisvę, kurios troškome“, - tęsė
monsinjoras.
Valdžios atstovams monsinjoras linkėjo „drąsos ir jėgų mylėti Tėvynę“,
bei, atsižvelgdamas į šių dienų aktualijas, priminė, jog didesnioji rizikos
dalis turi tekti priesaiką davusiems, o ne pažeidžiamiausiems šalies
gyventojams.
„Atkuriamojo Seimo nariai buvo pasirengę pasiaukoti už Tėvynės laisvę,
jie prisiėmė didelę riziką ir žmonės plūdo ginti parlamento, ginti Lietuvos.
Tada nebuvo atotrūkio tarp piliečių ir valdžios. Meldžiu mūsų valdžios
atstovams drąsos ir jėgų mylėti savo tėvynę, būti pasiruošusiems už ją
atiduoti save. Rizikos, kuri tenka į misijas siunčiamiems kariams, visuomenė
laukia iš visų davusių priesaiką. Jie turi prisiimti didesnę dalį rizikos,
atsižadėti savo saugumo, idant silpni ir pažeidžiami, ligoniai, pensininkai,
bedarbiai, skurde gyvenantys piliečiai, vaikai, ypač našlaičiai, jaustųsi
saugesni šiais nelengvais laikais“, - sakė G.Grušas.
Sausio 13-oji Lietuvoje minima kaip Laisvės gynėjų diena, pagerbiant
žuvusiuosius 1991 metų sausio 13 dieną per sovietų kariuomenės siautėjimą
Vilniuje.
Sovietai tuomet karine jėga mėgino nuversti teisėtą Lietuvos valdžią,
paskelbusią šalies nepriklausomybę nuo SSRS.
Sovietų kariuomenei ir specialiesiems daliniams užimant Televizijos
bokštą bei Lietuvos radijo ir televizijos pastatą, žuvo 14, nukentėjo
daugiau kaip tūkstantis beginklių žmonių.
Nors kariškiams pavyko užimti Televizijos bokštą bei Lietuvos radijo ir
televizijos pastatą, jie neišdrįso pulti tūkstančių žmonių saugomo
tuometinės Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo pastato.