Kaip ir kitos politinės jėgos „Tvarka ir teisingumas“ šiemet pasinaudos savo teise dalyvauti Europos Parlamento rinkimuose. Rinkimų dalyvius R.Pakso partija ketina pristatyti per kongresą vasario pradžioje.
Lietuva europarlamente turi 12 vietų - viena iš jų dabar priklauso Vytautui Landsbergiui.
„Nežinau, kokios galėtų būti kliūtys R.Paksui dalyvauti rinkimuose, jeigu partija įrašytų jį į kandidatų sąrašus. Kaip savivaldos rinkimuose nėra kliūčių, taip ir rinkimuose į Europos Parlamentą nebūtų - sąlygos tos pačios. Galiausiai viską nuspręstų rinkėjai“, - analogiją pateikė Vyriausiosios rinkimų komisijos pirmininkas Zenonas Vaigauskas pridūręs, kad R.Paksą savivaldybių rinkimuose lydėjo sėkmė.
R.Paksas yra buvęs sostinės meru, taip pat Seimo nariu ir premjeru. 2002 metais jis buvo išrinktas prezidentu, tačiau 2004 metais po apkaltos buvo pašalintas iš posto.
Apkalta buvo surengta, kai Konstitucinis Teismas pripažino, kad R.Paksas sulaužė valstybės vadovo priesaiką ir šiurkščiai pažeidė Konstituciją.
Teismo sprendimu, R.Paksas, kaip ir bet kuris kitas apkaltos būdu nušalintas pareigūnas, iki gyvos galvos negali eiti jokių valstybinių pareigų, reikalaujančių duoti priesaiką - jis nebegali tapti ne tik prezidentu, bet ir Vyriausybės ar Seimo nariu.
Aukščiausias postas Lietuvoje, į kurį gali pretenduoti R.Paksas, yra mero kėdė. Tačiau dabar politikas triūsia greta jos - Vilniui vadovauja jo partijos bendražygis Juozas Imbrasas, o R.Paksas yra miesto tarybos narys.
