Išbristi iš skurdo ar virsti verslo įkaitais?

Vienoje mažoje gyvenvietėje – dvi kaimo bendruomenės. Perpus pasidalijo ir 150 gyventojų turintis Nausėdų kaimas (Kretingos r.). Valdžios atstovų manymu, tai tik tarpusavyje nesutariančių asmenybių dvikova. Tos asmenybės teigia, jog taip atsitiko dėl skirtingo požiūrio į verslą, kuris, vieno manymu, gali ištraukti kaimą iš purvo, anot kito – pavers kaimą verslininkų įkaitu. „Ūkininko patarėjas“ pabandė išsiaiškinti, ar bendruomenės kūrėsi vardan kilnaus tikslo tarnauti visuomenei, ar siaurų asmeninių interesų vedinos.

Niekas negali tiksliai pasakyti, kuri bendruomenė yra pradininkas – Antano Juškėno vadovaujamas Nausėdų kaimo bendruomenės centras, ar Irenos Gricienės vadovaujama šio kaimo bendruomenė „Darbos vingis“. Kiekvienas pirmininkas randa argumentų, pagrindžiančių savo pirmumą. Štai I. Gricienė tvirtina, kad sumanymas steigti „Darbos vingį“ kilo anksčiau.

- Mes pirmieji pradėjome bendruomenės steigimą. Spalio 31 d. apie savo ketinimus paskelbėme rajono laikraštyje, po to reikėjo dokumentus tvarkyti, įstatus rengti, dabar jau esame įregistruoti oficialiai, - sakė I. Gricienė.

Centro vadovas A. Juškėnas nesiveržia į pradininkus, tačiau apie įvykių chronologiją turi savo nuomonę.

- Mintis kurti bendruomenę buvo kilusi prieš porą metų. Bet žmonės ėmė sakyti, kad aš, daugiavaikis tėvas, tik nereikalingų kalbų sukelsiu, esą norėsiu iš to pasipelnyti. Viskas taip ir liko tik ketinimai, o šį rudenį įsteigėme bendruomenę. Pagal datą mes pirmieji, bet jie šaukia įsikūrę anksčiau. Mes įsiregistravome lapkričio 20-ąją, oficiali jų įsiregistravimo data – gruodžio 9 d., - dėstė A. Juškėnas.

Atsivertę Registrų centro viešai skelbiamą informaciją nesunkiai įsitikinsime, kad „Darbos vingio“ steigiamasis susirinkimas vyko spalio 31 d., o Nausėdų kaimo bendruomenės centro – lapkričio 10 d. Taigi A. Juškėno steigiama bendruomenė galėjo „nusižiūrėti“ į Nausėduose gimstantį kūdikį, tačiau toliau viską tvarkė daug sparčiau, sugebėjo centrą įregistruoti per 10 dienų. I. Gricienės vadovaujama organizacija neskubėjo ir tam darbui paskyrė ko ne pusantro mėnesio.

Tikrasis bendruomenių steigimosi stimulas greičiausiai ne jų lyderių noras vadovauti, o Nausėdų pašonėje besikuriantys verslininkai. Už 300 m nuo gyvenvietės įsigijusi kelių hektarų žemės sklypą, UAB „Alveta“ nusprendė čia pradėti žvyro karjero eksploataciją.

„Darbos vingio“ vadovė neslepia, kad pretekstu steigti bendruomenę tapo rengiamas žvyro karjero detaliojo plano projektas. I. Gricienės žodžiais, „verslininkai ėmė lipti nausėdiškiams ant galvų“.

- Apie bendruomenę senokai galvojome, nes po vieną nieko nelaimėsime. Kai visi privatizavo sklypus, vietos nebeliko net gegužinei surengti. Žvyro karjeras mūsų veiksmus paspartino. Juozo Motijausko bendrovė „Alveta“ už 300 m nuo gyvenvietės nori atidaryti karjerą, per gyvenvietę, kai kam net per patį kiemą žvyrą vežti. Gyventojai nebeišvažiuotų sugadintais keliais. Sukvietėme gyventojų susirinkimą ir paklausėme, ką daryti, jei verslininkai ant galvos lipa. Jie mūsų neatsiklausė, tik laikraštyje aptikome skelbimą apie atidaromą karjerą, rengiamus planus. Karjeras – mano sklypo pašonėje. Užuominomis girdėjau, girdi, aš laukinė moteris, šunimis apsileidusi, todėl į mane tik ranka numos, - pasakojo I. Gricienė.

Jai antrino bendruomenės tarybos narė Danguolė Paulauskienė.

- Mano vyras vežioja žvyrą iš tokių karjerų ir žino, kas atsitinka juos naudojant. Važiuoja krovinine mašina, pasipila žvyro, kad patys išvažiuotų, tačiau lengvąja ten jau nebeišvažiuosi. Pro mus 10 miškavežių su mediena pravažiavo – kelią sugadino, o ten kasdien dešimtys važiuos. Kalba, kad aplinkinių gyventojų šuliniai nusenka, o vasarą visas daržo uogas dulkės nuklos, - sakė D. Paulauskienė.

Antrosios bendruomenės vadovas A. Juškėnas tikino, kad jų tikslas – sudominti, išjudinti žmones, ypač jaunimą.

- Mes pinigų neturime, tačiau kreipėmės į verslininkus, parėmė „Alveta“, kuri žada į kaimą su savo verslu ateiti. Pagal panaudos sutartį ji suteikė mums teisę naudotis pastatu, jame yra kiemas, jaunimas krepšinį ar tinklinį galės žaisti. Manau, verslas Nausėdams reikalingas, įdarbins žmonių, o iškasus karjerą galėsime naudotis tvenkiniu, galbūt kaimo turizmo veikla užsiimti. Verslininkai sutvarkytų kelią, gyvenvietės apšvietimą. O kitoje bendruomenėje galvojama tik apie asmeninius interesus – pro vieną kelias veda, kitam šulinyje vandens neliks. Jeigu jie taip kaišios pagalius į ratus ir lips ant nuospaudų, kaimas nieko negaus, o žvyrą verslininkai vis viena iškas, - samprotavo pirmininkas ir dešimties vaikų tėvas A. Juškėnas.

Jam antrino žmona, bendruomenės narė Birutė Juškėnienė, taip pat pokalbyje dalyvavusi Stasė Čižauskienė.

Ir vieni, ir kiti nepagailėjo priešininkus pagražinti ryškiomis, kriminalinių atspalvių charakteristikomis, kurių cituoti liežuvis neapsiverčia. Vienos detalės vis dėlto negaliu nepaminėti – vienai bendruomenių buvę „pagrasinta“, kad į jos narių šeimas žinomas kaimo giedotojas neis... giedoti „kalnų“ (Žemaitijoje taip vadinamos religinės giesmės už mirusiuosius).

UAB „Alveta“ direktorius J. Motijauskas pripažino, kad dėl kai kurių gyventojų pasipriešinimo numatomo žvyro karjero eksploatavimas gali prasidėti vėliau.

- Ten mūsų nuosava žemė, į ją veda keliukas, kuris planuose pažymėtas kaip bendrojo naudojimo, o kai kurie vietos gyventojai tvirtina, kad čia nevažiuojama. Kreipėmės į žemėtvarkininkus, kad nustatytų kelio ribas. Gyventojai įpareigoti pastatyti sklypų riboženklius, nes matuojant pagal gyventojų parodymus kelio plotis siekia tik 5,5 m, o planuose nurodytas 7 m plotis. Padėsime gyventojams net pamatuoti žemę. Iš tikrųjų aš turiu teisę privažiuoti prie savo žemės sklypo, nesvarbu, miškas, pieva ten ar žvyro karjeras, tačiau kai kurie gyventojai šaukia, kad važiuoti tuo keliu negalima. Dvi moterėlės tiesiog reketuoja mūsų įmonę, už važiavimą tuo keliu nori pinigų, - „Ūkininko patarėjui“ sakė J. Motijauskas.

Verslininkas neslėpė parėmęs Nausėdų kaime įsikūrusią bendruomenę, vadovaujamą A. Juškėno, ir mano, jog verslo atėjimas atneš naudos visam kaimui. Kaip jau minėjo ir pats A. Juškėnas, bus suremontuotas kelias, sutvarkytas apšvietimas, įdarbinti žmonės, o po žvyro iškasimo likusį tvenkinį nausėdiškiai galėsią panaudoti kaimo turizmo reikmėms.

Paklaustas, kaip verslininkas tikisi išspręsti susiklosčiusią problemą, kai viena bendruomenė jo siekį palaiko, o kita priešinasi, J. Motijauskas sakė, kad įstatymas jo pusėje.

- Pagal įstatymą mes teisūs. Gaištamas laikas, mūsų verslas stabdomas. Žiūrint principingai, aš dabar galiu sudaryti sutartis, tačiau jeigu jų dėl gyventojų kaltės neįvykdau, esu priverstas žlugdyti savo verslą ir mokėti netesybas. Mes viską darome pagal įstatymus, nieko nenorime apeiti, - sakė J. Motijauskas.

Kol kas vietovės, kurioje bus žvyro karjeras, detalusis planas tebėra rengiamas, o tai reiškia, kad nevyko viešas jo svarstymas, neišklausytos suinteresuotų šalių nuomonės ir pretenzijos. Verta priminti vieną įsidėmėtiną pavyzdį, nutikusį gretimoje Klaipėdos rajono savivaldybėje. Pastačius penkias vėjo jėgaines išsinuomotoje žemėje, o tik po to numatomą veiklą pradėjus derinti su gretimų sklypų savininkais, jėgainių savininkai keletą metų neišlipo iš teismų liūno, kol galų gale turėjo tas jėgaines išmontuoti ir išsivežti.

Kretingos r. savivaldybės Žemės ūkio skyriaus vyriausiasis specialistas Antanas Būta mano, kad Lietuvoje dar galioja įstatymai, leidžiantys gyventi kaip Amerikoje prieš du šimtus metų.

- Tai ne mano, o vieno JAV profesoriaus mintis. Jis pasakojo, kad šioje šalyje prieš du šimtus metų žmogus galėjo atvažiuoti į prerijų vidurį, įkalti sklypo ribas žyminčius keturis kuolus, pasistatyti „vinčesterį“ ir nušauti bet kurį, kuris tik į jo žemę įžengs. Dabar pasaulis tapo civilizuotas, jame egzistuoja ne tik asmeninis, bet ir visuomeninis interesas. Tai reiškia, kad, vykdant kokį nors verslą savo žemėje, reikia įvertinti ir kaimynus.

Vienam galbūt rūks iš tavo fabriko kamino, kitam atitekės srutų upeliai, trečiam per kiemą einančiu keliu važinės mašinos. Į visas tas aplinkybes reikia atsižvelgti, o jeigu nepavyksta jų suderinti, tenka sumanymo atsisakyti arba aplinkines žemes konsoliduoti. Įvairiai tai gali būti atliekama. Galima jas paprasčiausiai supirkti, kitas būdas – kaimyninių sklypų savininkus įtraukti kaip savotiškus būsimo verslo pajininkus. Svarbu, kad visi būtų patenkinti ir iš tos veiklos turėtų tam tikros naudos. Deja, mūsų įstatymai dar ne visada gina viešąjį interesą. Kaip pavyzdį galiu pateikti Kretingos r. kilusį pasipriešinimą vėjo jėgainių statybai, - sakė A. Būta.

Darbėnų seniūnijos, kurioje yra Nausėdų kaimas, seniūnas Edvardas Stalmokas mano, kad abiejų bendruomenių atstovai serga vaikiškomis ligomis.

- Dažnai kyla aistros prieš naujovę. Į Nausėdus ateinantys verslininkai geranoriškai raštu įsipareigojo rūpintis kaimo gerove, įdarbinti žmones. Seniūnijoje tuo klausimu vyko susirinkimas. Pagrindinės problemos aptartos, gyventojai jas suprato. Šiuo metu lieka vienas neaiškumas – įvažiavimas į sklypą. Žemėtvarkininkų planuose nurodoma, kad įvažiavimui skirta 7 m pločio juosta. Gyventojai teigia, kad tiek nėra. Papildomai matuojant nustatytas 5-5,5 m pločio pravažiavimas.

Taigi verslininkai turės apsispręsti. Jeigu įvažiavimas kertasi su žmonių nuosavybe, teks žemę arba iš jų išpirkti, arba įrengti vienos krypties eismą, nes du sunkvežimiai tokioje siauroje vietoje neprasilenks. Intensyvus judėjimas neplanuojamas, atstumas tik 300 m. Manau, šias problemas išsprendus nebeliks pagrindo priešintis. Jeigu ir toliau nesutars, gyventojų pretenzijos bus nagrinėjamos svarstant detalųjį planą. Protestuoti reikia labai svarių motyvų, nes jeigu verslininkai teisūs, jų veiklos blokavimas gali sukelti nepageidaujamų teisinių pasekmių, - svarstė seniūnas.

Paklaustas, kaip viename kaime pavyko įkurti net dvi bendruomenes, seniūnas sakė, kad ir jam tai buvo netikėta. Iš pradžių I. Gricienė jo paklaususi, ar galima bendruomenę steigti, o šiai dar nespėjus sutvarkyti dokumentų prisistatė ir A. Juškėnas su bendruomenės registravimo pažymėjimu.

- Teko būti vienos jų šventėje, joje nebuvo nė vieno atstovo iš kitos bendruomenės. Sakiau, neturėtumėte skaidytis, interesai tie patys, net įstatai panašūs. Susipriešinta dėl skirtingų charakterių, emocijų pagrindu, manau, sergama vaikiškomis ligomis. Nausėdai – nuo seno nesusitariantis kaimas. Tarpukario laikais čia žmonės nesusitarė dėl žemės padalijimo. Matininkas, susidūręs su nesibaigiančiais ginčais, numojo ranka ir išėjo matuoti į kitą kaimą, o Nausėduose žemę teko išskirstyti rėžiais. Kategoriški žmonės, neįstengia rasti kompromisų, - pasakojo Darbėnų seniūnas E. Stalmokas.

Dvi bendruomenės viename kaime nėra visiška retenybė Lietuvoje. Kaimo bendruomenių sąjungos pirmininkė Guoda Burokienė „Ūkininko patarėjui“ sakė, kad tokių atvejų šalyje nors ir nedaug, bet vis dėlto yra.

- Situaciją vertinu neigiamai, tai nenormalu. Bet ji egzistuoja, nes tai leidžia įstatymas. Dažniausiai taip susiklosto dėl asmenybių tarpusavio kovos, skirtingo dviejų ar daugiau asmenų požiūrio į tą pačią problemą. Konkurencija čia nereikalinga, bendruomenė iš esmės pašaukta tarnauti viso kaimo gyventojų interesams, o ne kažkuriai jų daliai. Patirtis rodo, jog tokiais atvejais problemą išsprendžia pats gyvenimas, viena bendruomenių, kuri įkurta dėl asmeninių ambicijų, numiršta, - sakė G. Burokienė.

Pabaigai verta apibrėžti tą problemą, dėl kurios Nausėduose susikūrė dvi skirtingos bendruomenės. „Darbos vingio“ atstovių manymu, nausėdiškių gyvenimas dėl atidaromo karjero suprastėtų. „Ūkininko patarėjas“ yra rašęs apie panašias problemas gretimame Klaipėdos rajone. Gelžinių k. pradėjus eksploatuoti karjerus, gyventojų šuliniuose nuseko vanduo, kai kuriuose ir visai išnyko. Specialistų teigimu, taip atsitinka, jeigu, nesilaikant karjerų eksploatavimo taisyklių, iš jų išleidžiamas vanduo.

Gelžinių k. gyventojai negalėjo apsikęsti ir dėl gausybės per jų kaimą važiuojančių sunkvežimių, kurie kėlė dulkes, drebino pastatus, gadino kelius – pabjurus orams gyventojai nebeišvažiuodavo. Į jų protestus verslininkai dažniausiai numodavo ranka, ir tik rajono valdžiai įsikišus situacija kiek pagerėjo, imta paisyti žmonių interesų.

Gali būti, jog UAB „Alveta“ vadovai savo pažadų, surašytų Darbėnų seniūnijoje vykusio suinteresuotų šalių pasitarimo protokole, laikysis. Ar jie įpareigojantys, ar deklaratyvūs, skaitytojai tegul nusprendžia patys:

„Eksploatuojant karjerą bus reikalingi traktorininkai, vairuotojai, eksploatacijos specialistai. Bendrovei nenaudinga darbuotojus vežti iš Kretingos ar Klaipėdos, todėl bus įdarbinti vietos gyventojai. UAB „Alveta“ vadovai stengsis dalyvauti kaimo bendruomenės gyvenime, nelygu koks bus žvyro poreikis ir realizacija, rems kaimo bendruomenę, jos daugiavaikes šeimas, nemokamai atveš žvyro įvažiavimams į kiemus pagerinti.

Taip pat įmonė rems projekto įgyvendinimą, įrengiant gyvenvietės apšvietimą. Įsipareigojame, kad sausuoju metų laiku vežant žvyrą laistysime dulkančias kelio atkarpas, kelių dangas sutvarkysime taip, kad transportas neklimptų ir negadintų technikos. Transporto judėjimas jokiu būdu nebus toks intensyvus, kad jo keliama vibracija kenktų žmonių sveikatai.“