Tai BNS pranešė KAM Viešųjų ryšių departamento vedėjos pavaduotoja
Viktorija Cieminytė. Pasak jos, lėšos iš Jungtinės Karalystės įsigyjamiems
laivams yra numatytos KAM investicijų programoje. KAM atstovės teigimu,
laivai Lietuvą turėtų pasiekti 2010 metų gruodį - 2011 metų sausį.
Iš viso už du 1982 metais pastatytus „Hunt“ klasės laivus Lietuva sumokės
190 mln. litų. Ši suma bus mokama dalimis iki 2011 metų.
Lietuvos kariuomenės vadas generolas leitenantas Valdas Tutkus gruodžio
pabaigoje BNS sakė, kad Lietuvos sprendimą įsigyti šiuos laivus paskatino
siekis įgyvendinti 2006 metais Seimo patvirtintą Krašto apsaugos sistemos
plėtros programą.
Pasak jo, Lietuva priklauso NATO nuolatinės parengties priešmininės kovos
pirmajai grupei, kurios pagrindinė užduotis yra užtikrinti nuolatinį
priešmininės kovos operacijų vykdymo pajėgumą taikos ir ginkluoto konflikto
metu.
Yra numatyta, kad įgyvendinus Krašto apsaugos sistemos plėtros programą
Karo laivų flotilė vykdys išminavimo operacijas, patruliuos teritorinėje
jūroje, išskirtinėje ekonominėje zonoje ir kontinentiniame šelfe ir atliks
paieškos ir gelbėjimo darbus. Vieną minų paieškos laivą, anot programos,
Lietuva skirs į NATO nuolatinės parengties priešmininių laivų junginį.
Pasak kariuomenės vado, išminavimo laivai karinio konflikto atveju turėtų
užtikrinti, kad NATO partneriams būtų saugu plaukioti Lietuvos
teritoriniuose vandenyse, t.y. juose nebūtų minų.
Krašto apsaugos ministerijos duomenimis, Baltijos jūros išminavimą
vykdančios Karinės jūrų pajėgos nuo 1997 metų išžvalgė apie 2600 kvadratinių
kilometrų jūros teritorijos. Rasta ir neutralizuota 133 įvairių sprogmenų,
du nuskendę orlaiviai ir 7 laivai.
Šiuo metu Karinių jūrų pajėgų laivų flotilę sudaro 10 laivų: 3
patruliniai laivai, 2 minų paieškos laivai, 1 vadovavimo ir aprūpinimo
laivas, 1 fregata, kurią planuojama pakeisti, ir 3 uosto kateriai.