Pačiame kalėdinių ir naujametinių dovanų pirkimo karštmetyje, Dublino centre duris atvėrė lietuviško meno buveinė - „Rūtos galerija“. Vienoje prestižiškiausių Airijos sostinės vietų, šalia Graftono gatvės įsikūrusi meno galerija pirkėjų dėmesį patraukia vitrinoje iškabintais molio varpeliais, tradicinėmis lietuviškomis verbomis ir lino dirbiniais.
Vos užsukę į galeriją jos lankytojai trumpam nusikelia į Lietuvą - skambant lietuviškai muzikai jie gali ne tik pasigrožėti Lietuvos menininkų ir amatininkų gamintais tapybos, medžio ar molio dirbiniais, bet ir jų įsigyti.
Galerijos savininkė Rūta Keršienė su šypsena pasitinka kiekvieną užsukusį - smalsų praeivį ar meno mylėtoją.
Pasak jos, dauguma lankytojų - turistai iš įvairių pasaulio kampelių, mat galerija įsikūrusi vienoje labiausiai keliautojų lankomoje Dublino vietų. Kai užsukome pasikalbėti su galerijos savininke, ramiai pasišnekučiuoti prie arbatos puodelio nesisekė - nuolat skimbčiojo galerijos durų varpelis, o smalsūs lankytojai domėjosi iš ko padaryti meno kūriniai, kokia jų istorija. R.Keršienė kantriai pasakojo iš kur daiktas atkeliavęs, kokia jo paskirtis ar reikšmė.
Labiausiai lankytojus domino molio varpeliai, iš Baltijos jūros nugludindos ir į krantą išmestos medienos pagaminti paveikslai, gintaro ir natūralaus lino darbai. „Pirkėjai labai įvairūs: vienas kitas brolis tautietis, airiai, daugybė turistų iš Italijos, Ispanijos, Brazilijos, Vokietijos, Prancūzijos.
Žmonės žavisi darbų originalumu, autentiškumu, natūraliomis medžiagomis ir idėjomis“, - pasakojo galerijos įkūrėja. Prieš aštuonetą metų į Airiją su šeima atvykusi moteris nuolat svajojo, ką veiktų, jei galėtų rinktis.
R.Keršienė atvirauja, kad ilgai mintyse augino galerijos idėją, bet vis pritrūkdavo ryžto: „Tai buvo tolima ir nepasiekiama svajonė. Tačiau kai nedrąsi mintis tapo didele sąžinės graužatimi, nes pirmą kartą gyvenime tvirtai žinojau ko noriu, teko imtis veiksmų.“ Pasak lietuvės, Airijoje verslą pradėti nesunku, tačiau jei esi svetimšalis, tampa sudėtinga.
„Sunku buvo rasti patalpas, tiksliau sakant, būti priimtu ir išklausytu, kai esi vienas iš daugelio prašančių ir vienas iš nedaugelio neturinčių rekomendacijų, patirties ir užtarėjų“, - prisimena R. Keršienė. Visgi, moters užsispyrimas ir begalinis noras, padėjo įveikti visas kliūtis ir atverti lietuviškos galerijos duris. Ji prisipažįsta, jog jėgų ir kantrybės, idėjų semiasi iš tėvynės: „Mano idėjų tėvynė - Lietuva, regis ten jos ir ant medžių auga. O meilė menui? Tikriausiai su šiuo jausmu gimiau.“