Trečiadienį „darbiečiai“ ir jų gynėjai Vilniaus apygardos teismo (VAT)
prašė panaikinti jiems skirtas kardomąsias priemones.
DP vadovas V.Uspaskichas ir V.Gapšys prašė, kad jiems būtų panaikintos
kardomosios priemonės: rašytinis pasižadėjimas neišvykti, draudimas
bendrauti tarpusavyje ir su buvusia partijos centrinės būstinės vadove
Vitalija Vonžutaite, buvusia DP finansininke Marina Liutkevičiene bei
pagrindine liudytoja Nijole Steponavičiūte.
VAT posėdyje DB vadovai tvirtino, kad dėl skirtų kardomųjų priemonių jie
negali eiti tiesioginių pareigų ir vykti į užsienio komandiruotes. Be to,
pasak „darbiečių“ ir jų gynėjų, tokiu būdu pažeidžiamos žmogaus teisės ir
trukdoma atlikti tiesiogines Seimo nario pareigas.
Be to, V.Uspaskichas teismo prašė, kad jam būtų grąžintas 1,5 mln. litų
siekiantis užstatas. Prašymą grąžinti užstatą V.Uspaskichas argumentavo tuo,
kad pinigai jam yra reikalingi verslui.
Po posėdžio DP vadovas žurnalistams prašymą grąžinti piniginį užstatą
grindė finansiniais argumentais, esą jo įmonė dėl teismui sumokėto užstato
patiria finansinių nepatogumų.
„Visų pirma devalvuojasi pinigai, jie praranda perkamąją galią (...) Čia
ne partijos pinigai užstatyti, o įmonės. Yra kompanija, mano kompanija, kuri
užstatė užstatus, ima kreditus, kreditai dabar auga, procentai ir visa
kita. Tai natūralus procesas. Tai reiškia, kad aš dabar už tą užstatą moku
procentus bankui, man yra pritaikyta bausmė ir aš ją atlikinėju - moku
procentus. Aš jau atlikinėju bausmę, gerbiamieji“, - dėstė argumentus DP
vadovas.
Valstybinį kaltinimą palaikantis prokuroras Saulius Verseckas su DP
atstovų prašymais nesutiko. Pasak jo, vienintelis argumentas, kurį pateikė
„darbiečiai“, yra tas, kad jie yra Seimo nariai.
„Reikia atsižvelgti, kad jie (V.Uspaskichas, V.Gapšys - BNS) nepasitiki
šiuo teismu, bijo teismo“, - kalbėjo prokuroras.
Anot S.Versecko, V.Uspaskichui negalima naikinti kardomųjų priemonių, nes
„egzistuoja rizika, kad be kardomųjų priemonių mes negalėsime užtikrinti
atvykimo į teismą“.
„Seimo narys visada laisvas atsisakyti Seimo nario mandato. Be to, jis
(V.Uspaskichas - BNS) nuolat išvyksta, taigi kardomoji priemonė suteikia
garantiją, kad jis sugrįš“, - tvirtino prokuroras.
Vis dėlto, S.Verseckas sutiko, kad V.Gapšys su V.Uspaskichu bendrautų
tarpusavyje.
Teismas trečiadienį vėl nagrinėjo lapkritį teiktą prašymą, kad
kaltinamasis aktas būtų atiduotas prokurorams papildyti.
Praėjusių metų lapkričio pradžioje DP advokatas Valdemaras Bužinskas
tvirtino, kad abejonių kelia DP, kaip juridinio asmens, atsakomybės
klausimas. Jo teigimu, negalima juridinį asmenį vertinti kaip fizinį.
Advokatas tuomet teigė, kad, „kaltinamasis aktas yra surašytas kaip
fiziniam asmeniui, kuris gali veikti ar neveikti, atlikti ar neatlikti
atskirų veiksmų“.
„Juridinis asmuo yra negyvas ir jis negali nei veikti, nei neveikti. Dėl
to skaitant kaltinamąjį aktą, jis yra tiesiog nesuprantamas“, - tuomet
žurnalistams sakė V.Bužinskas.
Jis prašė teismo grąžinti prokurorams kaltinamąjį aktą perrašyti. Su
V.Bužinsko prašymu sutiko ir kiti advokatai.
Po teismo posėdžio prokuroras stebėjosi gynėjams kilusiais neaiškumais.
„Kaltinamieji ikiteisminio tyrimo metu gavo pranešimus apie įtarimus,
jokių savo abejonių neišsakė. Sakė, kad jiems pateikti pranešimai apie
įtarimus yra suprantami, ir jie supranta, kuo yra kaltinami, todėl dabar yra
labai keista girdėti kitokią poziciją“, - žurnalistams kalbėjo S.Verseckas.
Teismo procesas keliems mėnesiams buvo sustojęs, nes „darbiečiai“ po
Seimo rinkimų buvo įgiję teisinę neliečiamybę, tačiau VAT ir prokurorų
prašymu Seimas praėjusių metų gruodžio pradžioje panaikino įtariamų
parlamentarų teisinę neliečiamybę.
DP partiją, jos lyderį V.Uspaskichą ir jo buvusį pavaduotoją V.Gapšį,
buvusią partijos centrinės būstinės vadovę V.Vonžutaitę bei buvusią DP
finansininkę M.Liutkevičienę prokurorai kaltina apgaulingos buhalterinės
apskaitos organizavimu, neteisingų duomenų DP buhalterijoje naudojimu, tų
duomenų įrašymu į deklaracijas ir įgaliotoms institucijoms pateikimu,
apgaulingų pareiškimų apie partijos turtą ir veiklą teikimu valstybės
institucijoms gaunant valstybės dotaciją ir tuo padarant didelę žalą
valstybei.
Sunkiausias iš išvardytų nusikaltimų yra apgaulingas buhalterinės
apskaitos tvarkymas. Už tai numatoma griežčiausia bausmė - laisvės atėmimas
iki 4 metų.
DP įtariama neįtraukusi į buhalterinę apskaitą daugiau kaip 24 mln. litų
pajamų ir apie 23 mln išlaidų, bei nesumokėjusi apie 4 mln. litų mokesčių.