Konstitucinis Teismas: sunkmečiu parlamentarai gali susimažinti atlyginimus (dar papildyta, video)

1999 metų lapkričio 9 dienos nutarime KT paskelbė, kad Seimo kadencijos metu Seimo nario atlyginimas negali būti įstatymu nustatytas mažesnis negu kadencijos pradžioje.

Konstitucinis Teismas nusprendė, kad 2006 m. kovo 28 d. nutarimo nuostata, „kai dėl ypatingų aplinkybių (ekonominės krizės, gaivalinės nelaimės ir kt.) valstybėje susiklosto itin sunki ekonominė, finansinė padėtis, įstatymų leidėjas gali pakeisti teisinį reguliavimą, pagal kurį nustatyti atlyginimai įvairiems asmenims, ir įtvirtinti tiems asmenims mažiau palankų atlyginimų teisinį reguliavimą, jei tai būtina siekiant užtikrinti gyvybiškai svarbius visuomenės ir valstybės interesus, apsaugoti kitas konstitucines vertybes“ reiškia, kad valstybėje susiklosčius itin sunkiai ekonominei, finansinei padėčiai įstatymų leidėjas gali laikinai nustatyti mažesnį Seimo nario atlyginimą negu nustatytasis Seimo kadencijos pradžioje.

Sprendime pabrėžta, kad nėra konstitucinių argumentų, leidžiančių teigti, esą Konstitucinio Teismo 2006 m. kovo 28 d. nutarimo nuostata gali būti interpretuojama kaip draudžianti, valstybėje susiklosčius itin sunkiai ekonominei, finansinei padėčiai, įstatymų leidėjui nustatyti mažesnį Seimo nario atlyginimą negu nustatytasis Seimo kadencijos pradžioje.

Ketvirtadienį Konstituciniam Teismui (KT) išaiškinus, kad parlamentarams laikinai gali būti sumažintas atlyginimas, jei to reikalauja valstybės itin sunki finansinė padėtis, valdantieji linkę įteisinti parlamentarų uždarbio mažėjimą.

Opozicinės frakcijos teigia svarstysiančios siūlymus mažinti parlamentarų atlyginimus, jei tokių būtų.

Tėvynės sąjungos - Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) frakcijos, anksčiau jau siūliusios apkarpyti parlamentarų algas, seniūnas Jurgis Razma ketvirtadienį BNS sakė tikėjęsis tokio KT išaiškinimo, nes kitaip esą būtų „teisinis absurdas". J.Razmai abejonių sukėlė Seimo teisės departamento teisininkų kompetencija.

„Žinoma, reikės kelti klausimus dėl Seimo teisės departamento teisininkų kompetencijos, nes tai jų sukeltos abejonės Seime įnešė tam tikro sutrikdymo, kai mūsų frakcijos buvo jau inicijuoti pasiūlymai normalizuoti atlyginimus", - sakė konservatorius.

Seimo pirmininko pavaduotojas konservatorius Česlovas Stankevičius lapkričio pabaigoje įregistravo Seimo statuto pataisą, numatančią, kad „Seimas, įvertindamas šalyje bręstančią arba susidariusią sunkią ekonominę finansinę padėtį, Seimo narių bei Seimo narių pareigūnų atlyginimų dydžius atskiru įstatymu gali sumažinti".

Tačiau Seimo Teisės departamentas paskelbė, kad ši Statuto pataisa gali prieštarauti Konstitucijai. Seimo teisininkai pažymėjo, jog KT yra konstatavęs, kad „Seimo nario atlyginimas turi būti pakankamo dydžio, mokamas reguliariai, kad Seimo kadencijos metu įstatymu negali būti nustatytas mažesnis Seimo nario atlyginimas negu kadencijos pradžioje".

„Nelaukdami Teismo sprendimo, beveik visi mūsų frakcijos nariai parašė pareiškimus susimažinti atlyginimus 15 proc., tai manau, kad mums nebus problemų Teismui priėmus tokį sprendimą inicijuoti ar prisidėti prie iniciatyvų, kad šis klausimas būtų išplėstas visuotinai teisiniu lygiu (...). Gali būti tęsiamas mūsų frakcijos atstovų projektų nagrinėjimas. Tada jis buvo sustabdytas dėl teisininkų išvados, kuriai pats Seimas balsavimu pritarė", - sakė J.Razma.

Tautos prisikėlimo partijos (TPP) seniūnas Laimontas Dinius BNS sakė, kad TPP frakcija taip pat iš esmės sutinka, kad Seimo nariai turi susimažinti atlyginimus.

„Žinoma, kad frakcija reaguos, jeigu bus tai pasiūlyta susimažinti - kiek žinau, toks yra registruotas. Nors mūsų siūlymas buvo peržiūrėti vadinamąsias kanceliarines išlaidas, bet čia priklausys nuo koalicinio sutarimo. Mes būsime nuoseklūs ir jo laikysimės", - sakė L.Dinius. Pati frakcija, pasak jos vadovo, iniciatyvos nerodys, nes tokie pasiūlymai jau pateikti ir TPP atstovai „nesiverš prie mikrofono" kartodami tą patį.

Liberalų sąjūdžio (LS) frakcijos seniūnas Audrius Endzinas aiškino, kad ir LS sieks įstatymo pataisos, kad visi Seimo nariai susimažintų uždarbį 15 proc. Tokiam įstatymui pritartų ir Liberalų ir centro sąjunga.

„Sveikinu šį KT sprendimą, jis atspindi šią situaciją ir tokio sprendimo tikisi Lietuvos žmonės. Raginu artimiausiu metu Seimą patvirtinti įstatymą, kurį pasirašė dauguma Seimo narių kaip moralinį įsipareigojimą susimažinti atlyginimą 15 proc. Šiandien nėra jokios teisinės priežasties neįtvirtinti to įstatymu", - kalbėjo liberalcentristų vadovas Artūras Zuokas.

Pasak opozicinės socialdemokratų frakcijos seniūno Zigmanto Balčyčio, socialdemokratų frakcija pritartų siūlymams mažinti atlyginimus parlamentarams, jei iniciatoriai įrodytų, „jog yra krizinė situacija" ir kiek ji tęsis - tai yra, kokiu laikotarpiu Seimo narių algos būtų sumažintos. Z.Balčyčio teigimu, parlamentarams reikėtų apkarpyti atlyginimus ne mažiau nei kitų institucijų darbuotojams.

Opozicinės partijos „Tvarka ir teisingumas" seniūnas Valentinas Mazuronis sakė, kad frakcija svarstytų pasiūlymus oficialiai susimažinti atlyginimus, tačiau kol kas frakcijos pozicija - individualiai aukoti labdarai.

„Mes frakcijoje nesvarstėme šių nuostatų, frakcijos pozicija iki šiol buvo tokia, kad mes dalį pinigų skirsime labdarai, ir kiekvienas apsispręs, kur ir kiek, bet tikrai ne mažiau nei 15 proc. Jeigu dabar yra KT išaiškinimai ir bus keičiama, kad reikia mažinti, tada svarstysime frakcijoje", - BNS sakė V.Mazuronis.

Konstitucinis Teismas (KT), ketvirtadienį tarė žodį ir dėl Seimo narių papildomos veiklos.

KT pabrėžė, jog kūrybinė veikla sietina su siekiu sukurti mokslo, technikos, kultūros ar meno kūrinį, o atlikdamas tokią veiklą Seimo narys turi paisyti savo kaip tautos atstovo statuso.

„Seimo narys įgyvendindamas kūrybinės veiklos laisvę turi paisyti Seimo nario, kaip tautos atstovo, konstitucinio statuso ir iš jo kylančių teisinių, etinių imperatyvų, tarp jų - vengti viešųjų ir privačiųjų interesų konfliktų", - rašoma KT ketvirtadienį paskelbtame išaiškinime.

Tuo metu klausimo dėl Seimo narių kūrybinės veiklos Seimo pirmininko prašyme išaiškinti kai kuriuos KT nutarimus nebuvo - buvo prašyta išaiškinti tik 1999 metų lapkričio 9 dienos bei 2006 metų kovo 28 dienos nutarimus, kuriais numatyti Seimo narių atlyginimo klausimai. Dėl Seimo nario mandato nesuderinamumo su jokia kita veikla, kaip tik kūrybine, KT nutarimą skelbė 2004-ųjų liepos 1 dieną.

Pagal įstatymą, Konstitucinis Teismas savo nutarimą oficialiai aiškina pagal dalyvavusių byloje asmenų, kitų institucijų ar asmenų, kuriems jis išsiųstas, prašymą, taip pat savo iniciatyva.

Nors KT jau yra paskelbęs dėl to nutarimą, pastaruoju metu vėl kilo diskusija, kas laikytina kūrybine veikla, išaiškinimo šiuo klausimu prašoma ir Seimo Etikos ir procedūrų komisijos. Toks išaiškinimas pasirodė esąs reikalingas, kai kai kurie į Seimą išrinkti pramogų verslo atstovai neatsisakė mokamų koncertų, būta atvejų, jog ir plenarinių posėdžių metu.

Etikos sargų akiratin papuolė Tautos prisikėlimo partijos narė Donalda Meiželytė Svilienė, išaiškėjus, jog gruodžio 22 dieną, kuomet Seimas posėdžiavo iki vidurnakčio, ji vedė privatų renginį, parlamentarė pripažino, jog remiantis anksčiau pasirašytais kontraktais dainuoti privačiuose vakarėliuose jai teko keliskart.Gruodžio pradžioje Seimo etikos sargų akiratin buvo patekusi kita TPP narė Ingrida Valinskienė. Ji lapkričio pabaigoje koncertavo privačios bendrovės „Eastcon AG LT" renginyje sostinės „Siemens" arenoje.

Etikos sargams užkliuvo ir nebe pirmą kadenciją Seime dirbantys konservatorius Egidijus Vareikis bei liberalcentristas Arminas Lydeka, nes parlamentarai, tvirtindami, esą tai yra kūrybinė veikla, neatsisakė dėstytojo darbo.