Nustatytos aiškios ribos
Pagal daugumą investicinių priemonių didžiausia paramos suma, kuri gali būti skirta vienam projektui – 690 560 litų. Tiesa, iki 2013 m. pabaigos ūkininkai gali suspėti pasinaudoti ES parama ne vieną kartą. Tačiau didžiausia paramos suma vienam paramos gavėjui 2007–2013 m. pagal investicines priemones negali viršyti 1, 381 mln. litų.
Tačiau, yra ir išimčių. Pagal kai kurias KPP priemones: „Profesinio mokymo ir informavimo veikla“, „Naudojimasis konsultavimo paslaugomis“, „Pusiau natūrinis ūkininkavimas“, „Jaunųjų ūkininkų įsikūrimas“, „Leader metodo įgyvendinimas“, priemonės „Žemės ūkio valdų modernizavimas“ pirmąją veiklos sritį „Nitratų direktyvos reikalavimų ir naujų privalomų Bendrijos standartų įgyvendinimas“ gauta parama į didžiausią sumą neįtraukiama.
Skiriasi ir įgyvendinimo terminas
Pagal minėtas priemones nustatyta kitokia didžiausia galima paramos suma. Pavyzdžiui, pagal KPP priemonę ,,Jaunųjų ūkininkų įsikūrimas“ skiriamas paramos dydis priklauso nuo naudojamo žemės ūkio naudmenų ploto ir tinkamų finansuoti išlaidų. Tačiau didžiausia paramos suma vienam ūkiui negali viršyti 138 tūkst. 112 litų
KPP priemonės „Pusiau natūrinių ūkių rėmimas“ taisyklėse nustatyta metinė paramos suma – 5179 litai vienam paramos gavėjui. Pagal šią priemonę parama skiriama penkeriems metams – po trijų verslo plano įgyvendinimo metų įvertinama verslo plano vykdymo pažanga. Jei verslo planas vykdomas, parama skiriama dar dvejiems metams.
Produktų perdirbimui – daugiausia
Pagal KPP priemonę „Žemės ūkio produktų perdirbimas ir pridėtinės vertės didinimas“ skiriama didžiausia paramos suma gerokai didesnė. Priklausomai nuo įmonės dydžio, vienam projektui ji galės siekti nuo 4,833 mln. litų (labai mažoms ir mažoms įmonėms) iki 9,667 mln. litų (vidutinėms įmonėms ir įmonėms, turinčioms nuo 250 iki 750 darbuotojų arba kurių metinės pajamos siekia nuo 172,64 mln. litų iki 690,56 mln. litų).
Jei paramos gavėjas 2007–2013 m. laikotarpiu kreipiasi dėl paramos pagal priemonę dar kartą, didžiausia paramos suma per visą laikotarpį jam svyruoja nuo 6,905 mln. iki 13,811 mln. litų priklausomai nuo įmonės dydžio. Paukštininkystės ūkiai 2007–2013 metų laikotarpiu gali įsisavinti net iki 15,192 mln. litų.
Galima kreiptis pakartotinai
Partnerinių arba susijusių įmonių, sutuoktinių didžiausia bendra paramos suma negali viršyti vienam paramos gavėjui nustatytos didžiausios 2007–2013 m. paramos sumos.
Susijusiomis įmonėmis laikomos tokios įmonės, kurias sieja vienas ar keli iš apibrėžtų ryšių, t. y., kai viena įmonė turi didelę įtaką kitai. Pavyzdžiui, viena įmonė turi daugumą dalyvių balsų kitoje įmonėje arba viena įmonė turi teisę skirti ir atšaukti daugumą kitos įmonės valdymo ar priežiūros organo narių ir pan.
Pagal kai kurioms KPP priemonėms taikomą „de minimis“ taisyklę bendra paramos suma, suteikta tai pačiai įmonei, negalės viršyti 690 560 litų per trejų fiskalinių metų laikotarpį. Pažymėtina, kad čia įmone laikomas bet koks ekonominę veiklą vykdantis subjektas, nepriklausomai nuo jo teisinio statuso.
Iki 2013 m. pabaigos ūkininkai gali pakartotinai kreiptis dėl ES paramos. Tačiau teikti paraišką paramai pagal tą pačią, jei tai leidžiama priemonės įgyvendinimo taisyklėse, ar kitą KPP priemonę galima tik įgyvendinus ankstesnįjį projektą.
Reikia įdėti ir savo lėšų
Projektai pagal investicines priemones tik iš dalies finansuojami ES lėšomis. Likusią dalį lėšų projekto vykdytojas turi skirti pats. Paprastai finansuojama iki 50 proc. visų tinkamų finansuoti projekto išlaidų. Priklausomai nuo priemonės gali būti finansuojama ir didesnė projekto išlaidų dalis.
Didžiąją reikalingų lėšų dalį – iki 90 proc. – gali gauti savivaldybės ir melioracijos sistemų naudotojų asociacijos, atnaujinančios pasenusias melioracijos sistemas.
„Šimtaprocentinio“ finansavimo galima tikėtis pagal KPP priemones „Profesinio mokymo ir informavimo veikla“, „Jaunųjų ūkininkų įsikūrimas“, „Pusiau natūrinių ūkių rėmimas“, „Parama VVG veiklai, įgūdžiams įgyti ir aktyviai pritaikyti“.
Nacionalinės mokėjimo agentūros apmokėta informacija.