Opozicijos lyderis, socialdemokratas Gediminas Kirkilas:
„Mitingas rodo žmonių pasipiktinimą. Naujoji vyriausybė nesikalba su žmonėmis, nėra dialogo, todėl turime tokias pasekmes. Visuomenė parodė, kad ne visi aplink yra kvaili ir, kad priimant sprendimus būtina bendrauti su profesinėmis sąjungomis, su visuomeninėmis organizacijomis ir verslo struktūromis. Mūsų vyriausybei net nekildavo minčių prieš visuomenę naudoti ašarines dujas. Kai valdžia bijo kalbėtis su žmonėmis, tada naudojamos dujos. Dėl to kalta ne policija, o tie, kurie priima sprendimus“.
Liberaldemokratas Valentinas Mazuronis:
„Pats dalyvavau mitinge ir jį vertinu dvejopai. Mitingo pradžią, kai žmonės atėjo su plakatais išreikšti savo nuomonės, vertinu teigiamai. Bet po to kilo organizuotos ar stichiškos riaušės, kai nuo sniego mėtymo perėjo prie rimtesnių daiktų mėtymo, langų daužymo. Tai vertinu labai blogai. Aišku, tai mano subjektyvi dalyvio nuomonė, tačiau situaciją mitinge buvo galima kontroliuoti efektyviau. Kai jaunimas priekyje pradėjo nekaltai mėtyti sniegą, turėjo būti atitinkamai reaguojama ir neleisti, kad situacija išsirutuliotų iki akmenų svaidymo ir ašarinių dujų. Sutikau ir vyresnio amžiaus mitingo dalyvių, kurie ašarinių dujų paleidimus, diplomatiškai kalbant, vertina itin nevienareikšmiškai“.
Seimo vicepirmininkė, konservatorė
Irena Degutienė:
„Visi veiksmai rodo, kad tai yra
bendras scenarijus. Veiksmas vyksta po mano langais, pati viską
matau. Taip, iš tiesų 20 minučių viskas vyko tvarkingai.
Profesinės sąjungos žygiavo ir taikiai išreiškė savo nuomonę.
O po to prasidėjo sumaištis - mano kolegos Seimo vicepirmininko
R.Šukio kabineto langai išdaužyti.
Buteliai skrieja ir į
mano langą, nežinau, kaip čia viskas baigsis. Bet
pažiūrėkite,
kokia publika čia kelia riaušes! Vaikai! Šėlsta pagėrę 13-15
metų paaugliai, na, gal dar yra kiek vyresnių jaunuolių. Manau,
kad ši akcija
buvo iš anksto gražiai surežisuota,
profesinėmis sąjungomis buvo pasinaudota
prisidengiant jų
vėliava.
Klausiate, kas tai surežisavo?! Jūs esate toks
pat Lietuvos pilietis, kaip
ir aš, tai ir galvokite“.
Žiūrėkite A.Kubiliaus komentarą
apie riaušių
organizatorius.
Seimo vicepirmininkas, liberalcentristas Raimondas Šukys:
„Mano kabinetas pilnas stiklo šukių. Akivaizdu, kad išsiliejo į nevaldomas riaušes. Jos yra kažkieno inicijuojamos, o tas jaunimas, kuris dabar lupa grindinio akmenis ir mėto, neatėjo išreikšti savo nuomonės, o yra riaušininkai ir nusikaltėliai. Klausiate, kaip vertinu ašarinių dujų paleidimą? Riaušių metu turi būti naudojamos specialiosios priemonės. Ar jų reikėjo, klauskite ne manęs, o vidaus reikalų ministro. Aš nesu vidaus reikalų ministras. Bet vyksta riaušės. Jūs, žurnalistas, galbūt sėdite savo kabinete ir nematote, kas čia dedasi, atvykite prie Seimo ir pamatysite, kokios čia riaušės“.
Seimo nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas, konservatorius Arvydas Anušauskas:
Įvykius stebėjau būdamas minioje, bendravau su mitingo dalyviais. Manau, kad už sumaištį atsakomybę turi prisiimti ir veiksmus koordinavę pareigūnai, ir mitingo organizatoriai, kurie užtikrino, kad neramumų nebus.
Kaip ir Rygoje, mitinguotojai neįvertino visų aplinkybių. Gerai, kad eiliniai policininkai iš pradžių nepasidavė provokacijoms, nors įvykių kontrolės pasigedau. Šnekėjau su žmonėmis, profsąjungų atstovais, ir viskas vyko sklandžiai.
Susirėmimai su policija prasidėjo vėliau. Aš apklausiau nemažai žmonių, kam jie atstovauja - jie atsakinėjo rusiškai ir lietuviškai, bet labai vienodai: „Sam za sebe - patys sau“. Apie profesines sąjungas jau niekas nekalbėjo - jų atstovų neliko. Nuo mitinguotojų atsiskyrė apie šimto žmonių grupė, kurie ėmėsi iniciatyvos veržtis į Seimą.
Manau, kad ankstesnės kalbos apie policijos pasirengimą ir gebėjimą reaguoti buvo paviršutiniškos.
Negaliu spręsti, ar dujos buvo panaudotos laiku ir vietoje - policija elgiasi atsižvelgdama į aplinkybes.
Žinoma, visi matė, kas vyko Rygoje, todėl noras pamėgdžioti latvių protestuotojų elgesį buvo. Neramumuose Vilniuje dalyvavo ir nemažai moksleivių.
Be to, įvykiai Rygoje buvo nušviesti kaip pamokantys valdžią - neva latviai parodė, o dabar laikas ir mums. Todėl atsakomybė tenka ir informacijos platintojams, kurie tendencingai pateikė žinias iš kaimyninės šalies.