Arūnas Dambrauskas: Kaip A.Kubilius ir A.Valinskas užgulė pedalus. O vėliau užgulė ir Lietuvą

Ant aukšto stataus kalno pasirodė televizorius. Jis žibėjo kaip žvaigždė, apsiausta aukso eteriu. Pamatę tai žmonės ėjo prie kalno, bet negalėjo išskaityti subtitrų. Laimei, pasirodė buvęs jaunikaitis Edmundas Kučinskas ir paaiškino: „Laimės žiburys sužibo man ir tau“.

Susižavėję žmonės ėmė ploti, visi suprato, kad žiburys – tai Laimė.

Tūkstantinės drąsuolių minios ėmė kopti į kalną ir stengėsi patekti į televizorių.

Tačiau visus aplenkė Arūnas Valinskas. Jis pasigamino tiesioginiu eteriu varomą Dviratį, įlėkė juo tiesiai į televizoriaus ekraną ir apsigyveno jame. Apsitvėrė didžiulę eterio teritoriją, sukalė Žvaigždžių vartus, įsteigė šešių nulių banką, prisodino auksinių svogūnų ir ėmė jais šerti įtakingus žmones – politikus.

Nors svogūnai dvokė, bet politikai juos mielai rijo, mat buvo įgiję didžiulę priklausomybę nuo eterio. Negaudami bent kelias dienas jo pauostyti, jausdavosi labai blogai ir mainais už eterį sutikdavo ryti bet ką.

Svogūnai labai patiko dar vienam užkietėjusiam dviratininkui – Andriui Kubiliui. Vieną vakarą, palikęs žmoną, jis užgulė pedalus. Ir tol juos spaudė, kol pasiekė Laimės kalno viršūnę. Ir ten susitiko su A.Valinsku. Nedelsdami jie sudarė koaliciją ir ėmėsi veiksmų: aptarinėjo, kaip būtų galima užgulti visą Lietuvą.

Tačiau dauguma Lietuvos žmonių niekaip negalėdavo patekti į televizoriaus vidų – vis atsimušdavo į ekraną.

Didžiausi narsuoliai stebėdavo ekraną net 24 valandas per parą, mito tik reklama, alumi, tačiau taip ir neaptikdavo plyšio, pro kurį būtų galima patekti į TV vidų ir įkvėpti gaivinančio eterio.

Ypač atkakliems ir užsigrūdinusiems TV ekrano stebėtojams po kurio laiko atsiverdavo Trečioji akis, jie prarasdavo sveiką protą ir įgydavo gebėjimą nuspėti ateitį: galėdavo neklysdami išpranašauti visas kitos savaitės televizijos programas, pagal TV žvaigždžių išsidėstymą nustatydavo TV laidų kursą dolerio atžvilgiu. Patys įžvalgiausieji netgi imdavo spėti orus ir sudarinėdavo oroskopus.

Tai labai nepatiko oroskopų sudarinėtojų šului Nagliui, todėl jis ant pranašautojų galvų pasiųsdavo lietų ir krušą. Kai lietus ir kruša nepadėdavo, pasiųsdavo blogų orų berniukus, kurie nelegalių oroskopų sudarinėtojams išmušdavo Trečiąją akį, ir jų daugiau nebelankydavo pranašiški regėjimai.

Televizoriaus ekranas išnykdavo iš jų akių. Joks žmogus negalėdavo ištverti tokio baisaus smūgio. Praradę televizoriaus regėjimo dovaną žmonės beveik iš karto išprotėdavo ir netrukus mirdavo. Mat mokslininkai buvo nustatę, kad išsivystęs šiuolaikinis lietuvis be vandens gali išgyventi tris paras, be alaus – dvi, o be televizoriaus – vos vieną dieną.

Tačiau, nepaisydami žiaurių netekčių, žmonės ir toliau kopė į statų kalną, ant kurio švytėjo televizoriaus Laimės žiburys. Iš kritusiųjų narsuolių televizoriaus žiūrėjimo estafetę perimdavo žmonos, vaikai, vaikaičiai ir provaikaičiai.

Televizoriaus valdymo pultelis, kaip lietuviškas elementorius, buvo perduodamas iš rankų į rankas.

Laikui bėgant televizoriuje spindinti Laimės žvaigždė tapo dar labiau geidžiama: pasklido kalbos, kad iš televizoriaus atsiveria tiesioginis kelias į Seimą ir Vyriausybę, kad būtent tuo keliu ant dviračio į parlamento rūmus atmynė A.Valinskas, kad mindamas dviratį daug pasiekė A.Kubilius.

Todėl Lietuvoje labai išpopuliarėjo dviračių sportas. Nuo televizijos eterio apsvaigusiems žmonėms patiko stebėti, kaip daug pasiekę vyrai energingai užgula pedalus ir pasiekia svarbų tikslą.

„Spausk pedalą, varyk!“ – įsiaudrinę rėkdavo televizijos žiūrovai ir prisiekęs TV eterio vartotojas, Grytutės sutuoktinis ir Spaidermano tėvelis Joniukas.

Netrukus gyvenimas ėmė pastebimai gerėti. Paaiškėjo, kad pedalų užgulimo aistra gana pelninga. Beveik visi dviratininkų pasekėjai pralobo – tapo nekilnojamojo turto savininkais.

Tik jų žmonos dėl to nesidžiaugė. Skundėsi gydytojams, kad vyrų turtas tapo nekilnojamu, kad slepia jį giliai kelnėse be jokios naudos. Tačiau specialistai tik skėsčiojo rankomis: nekilnojamojo turto sąstingis tęsis labai ilgai, kada ateis pagyvėjimas – neaišku, gal Tautos prisikėlimo partija prikels.

A.Valinskas ir A.Kubilius kolegiškai susirūpino nekilnojamojo turto turėtojais: gruodžio 16 dieną Seime pristatant 2009 metų biudžetą geras dviratininkų dueto draugas Algirdas Šemeta pažadėjo, kad artimiausiu metu nekilnojamasis turtas nebus apmokestintas. Tačiau didžiuliai mokesčiai buvo užkrauti spaudai. Mat pedalus užgulti mėgstantys dviratininkai pyksta ant jos, kad spauda nesileidžia užgulama.

Tačiau nors įgijęs nekilnojamojo turto, Jonelis tikros Laimės taip ir nesurado. Įleidęs šaknis į televizorių, apleido savo šeimą ir darbą.

Iki ausų skendėdavo TV plazmoje ir nesugebėdavo išplaukti. Dairydavosi, kurioje pusėje krantas, bet nerasdavo. Kartais SMS žinutėmis jis paleisdavo į pasaulį SOS ženklus – „Ieškau išėjimo iš televizoriaus“.

„Per toli nusiritau. Nerandu kelio atgal. Gelbėk mane, Grytute“, – kartą prisipažino Jonelis.

Gražią šeimą užgriuvo sunkios nelaimės. Jonelis neteko darbo. Prasiskolino. Pikta antstolių kontora atėmė televizorių.

Ir pasijuto Jonelis kaip dykumoje. Nebeturėjo kur slėptis nuo nemeilės, aplinkinių atšiaurumo, valdžios abejingumo, blogo oro ir gėdos dėl įgyto pomėgio užgulti pedalus.

Tuomet sulindo Jonelis į televizoriaus formos kartoninę dėžę ir iš jos baugiai, bet su tam tikra viltimi stebėjo aplinkinį pasaulį.

Smagu jam buvo regėti savo mažąjį sūnelį Spaidermeną, kuris dar silpnai laikėsi ant kojyčių, tačiau jau tvirtai spaudė rankoje iš kartos į kartą perduodamą TV valdymo pultelį.

Džiugu buvo Joneliui, kad sūnelis sparčiai auga ir vis labiau suauga su televizoriumi.

Jau būdamas dvejų metukų, mažasis Spaidermenas demonstravo viltį teikiančius sugebėjimus: galėdavo nenuleisdamas akių į televizorių žiūrėti dvidešimt valandų per parą, maitintis vien reklama.

Tai akivaizdžiai rodė, kad sūnelio Spaidermeno ateitis bus užtikrinta, kad galbūt jis sugebės įžvelgti tą plyšelį ekrane, pro kurį galima patekti į tiesioginio TV eterio karalystę ir pasiekti Žvaigždžių vartus, už kurių švyti šviesos šaltinis – Laimės žiburys.