Neabejoju, kad sekate Lietuvos įvykius. Prieš aštuoniolika metų, kai be paraginimo iš šalies buvo visiškai aišku, kur reikia ateiti ir ką veikti, norint likti teisiu prieš savo sąžinę, Jūs buvote pagrindinė figūra tame Seime, kurį susirinkome ginti. Šiemet, konservatorių daugumai diktuojant politines madas, tų dienų minėjime Jūs likote kaip ir nuošalėje, diplomatiškai kalbant.
Neturėtumėte stebėtis – ta partija, kurios garbės pirmininku tebesate, garsi savo nedėkingumu visiems, kas ją nors truputį rėmė. Kadangi Jūsų indėlio į konservatorių partijos genezę trupučiu pavadinti neišeina, tai ir nedėkingumo dozė turėtų būti adekvati (tikriausiai ir yra, tik to stengiamasi neviešinti).
Palyginimui, laikoma, kad nomenklatūriniai socialdemokratai paprastai rėmėjų atžvilgiu elgiasi nuosekliau – tai skambiai vadinama korupcija. Tuo tarpu konservatorių brigada (remiuosi kyšininkavimo skandalu Kaune, liūdnai pasibaigusiu ilgamečiam konservatorių šului A.A.Balučiui) visai „nekorumpuota“, ta prasme, kad duotų ir apmokėtų pažadų dažniausiai nevykdo.
Penktadienį žmonės vėl išėjo į gatves, tik šįkart Seimas buvo ginamas nuo jų! Ašarinės dujos, šaudymas guminėmis kulkomis, Tėvynės Sąjungos (įsiklausykime!) lyderis Pirmojo Ministro teisėmis tiesioginiame eteryje prapliumpa grasinimais ir nedviprasmiškai pareiškia, kad šaudyti kulkomis (guminėmis) nepakanka, reikėtų ištaisyti aplaidumą ir šaudymui į minią įsigyti patranką (vandens). Pakels mokesčius dar kartą ir įsigis. Tuo pačiu ir judančių taikinių papildomai pasiorganizuos.
Žmonės eina į gatves ne tada, kai baigiasi jų pinigai – nors tai, žinoma, irgi nemenkas faktorius – o tuomet, kai jų savigarba nebepakenčia tolesnio nesiskaitymo, žeminimo ir tyčiojimosi, kai išsenka net ir lietuvio kantrybė.
Šiandien visuomenė niekinama, skurdinama ir „runkelinama“ tiek, kad reikia visiškai nedidelės kibirkšties gaisrui sukelti. Ir tada statomi policijos kordonai, kad gintų Seimą nuo savo tautos. Tą patį Seimą nuo tos pačios tautos.
Aš nesvaidžiau akmenų į Seimo langus ir neraginau taip elgtis kitų, buvau tarp tų taikių demonstrantų, kurie nužygiavo nuo Seimo prie Vyriausybės ir, kadangi taikūs, tai ir ignoruojami.
Tačiau negaliu tylėti ir netylėsiu, matydamas tą arogantišką nesiskaitymą, kurį patiriame iš „savo išrinktųjų“ seimūnų ir jų patvirtintą programą varančios Vyriausybės – tai mano teisė, garantuojama Konstitucijos.
Kviečiu ir Jus pasinaudoti savo konstitucine teise ir viešai išsakyti savo nuomonę, susitelkiant ne į pasekmes ir aiškinimąsi, kokia kalba kalbėjo riaušininkai, o į tokį reiškinį sukėlusias priežastis ir provokuojančius valdžios veiksmus. Jūs turite ne pirmą šansą patvirtinti savo žodžių apie moralią politiką teisingumą – bent dabar pasinaudokite juo.
Pasakykite tautai, ką renkatės – partiją ar Lietuvą? Pasakykite viešai tą, ką sakote šiandienei konservatorių grietinėlei už uždarų durų, pasakykite, ką apie juos galvojate!
Gali būti, kad nebeliksite tos partijos garbės pirmininku, tačiau priešingu atveju rizikuojate likti negarbės pirmininku visiems laikams. Garbingam žmogui pasirinkti neturėtų būti sunku.
Kaip ir daugeliui iš mūsų prieš aštuoniolika metų... Dabar, turiu pasakyti, sunkiau.