Žiūrėkite reportažą iš A.Kubiliaus spaudos konferencijos.
Žiūrėkite reportažą apie riaušes.
„Aš gailiuosi dėl vieno dalyko - dėl to, kad iš tiesų nebuvo suvokta savo
laiku, kiek greitai tokie mitingai ir demonstracijos gali virsti štai
tokiomis chuliganiškomis riaušėmis, ir esu įsitikinęs, kad iš tiesų galėjome
ieškoti gal ir geresnio ir intensyvesnio bendravimo su tomis pačiomis
profsąjungomis ir kitomis organizacijomis, nors nesutinku, kad jų balsas
nebuvo girdimas", - pirmadienį per spaudos konferenciją žurnalistams kalbėjo
A.Kubilius.
Paklaustas, ar neketina atsistatydinti, A.Kubilius sakė tam nematantis
priežasčių. Paprašytas paaiškinti savo sprendimą neišeiti susitikti su
mitinguotojais, premjeras aiškino nenorėjęs dar labai audrinti minios.
„Nemanau, kad yra išmintinga, esant tokioms psichologinėms nuotaikoms,
Vyriausybės nariams ar vadovams eiti į tokius mitingus ir bandyti bendrauti,
nes tai gali tapti dar didesniu akstinu emocijoms lietis visiškai
nevaržomai", - sakė A.Kubilius.
Parsidėjus mitingui jis nekeisdamas iš anksto suplanuotos darbotvarkės
dalyvavo susitikime su Lietuvoje viešėjusiu Švedijos užsienio reikalų
ministru Carlu Bildtu (Karlu Bildu), vėliau susitiko su Norvegijos
parlamento pirmininku Thorbjornu Jaglandu, dar vėliau - su Pramonininkų
konfederacijos atstovais.
Vyriausybės vadovo teigimu, profsąjungos ir kitos grupės turėtų
sąžiningai pripažinti, kad rengiant Vyriausybės programą ir krizės įveikimo
planą turėta nemažai susitikimų ir pokalbių.
„Be abejo, tenka apgailestauti dėl to, kad Lietuvoje rinkimai įvyko tik
spalio mėnesį, ir mes buvome priversti imtis visų ryžtingų priemonių, kurios
padėtų mums stabilizuoti valstybės finansus pačiomis paskutinėmis savaitėmis
prieš pat Kalėdas", - sakė premjeras, aiškinęs, kad tarp metų gale skubiai
priimtų sprendimų gali būti pasitaikę netikslumų, kuriuos Vyriausybė yra
pasiruošusi peržiūrėti.
Gyventojams, pasak Vyriausybės vadovo, „psichologiškai nelengvas" galėjo
būti „ankstesnės Vyriausybės bandymo užliūliuoti kalbomis apie tai, kad
nebus krizės, apsikeitimas į labai aiškią kalbą, kad krizę reikia įveikti
labai konkrečiais veiksmais".
Jo teigimu, mitingą organizavusių profsąjungų įteiktuose reikalavimuose
nematyti „tikro siekio rūpintis paprastu ir vargstančiu žmogumi".
„Profsąjungų siūlymas stabdyti mūsų įgyvendinamą valstybės finansų
stabilizavimo planą reiškia viena: tokį reikalavimą įgyvendinus, jau vasario
mėnesį nebegalėtume laiku išmokėti pensijų, o dar po mėnesio nebeapgintume
lito nuo devalvacijos. O tai reikštų, kad labiausiai nukentėtų tas paprastas
darbininkas, kuris nėra sukaupęs jokių turtų", - tikino premjeras.
Jis, kita verstus, aiškino radęs ir racionalių pasiūlymų.
„Pavyzdžiui, dėl nekilnojamo turto mokesčio, tai jau įtraukta į mūsų
programą. Tarsimės - kada ir kaip tai įgyvendinti", - teigė konservatorių
lyderis A.Kubilius.
Protesto akcija penktadienį Vilniuje prie Seimo baigėsi riaušėmis -
sužalota apie 30 žmonių, pusantro šimto sulaikyta. Baudžiamojoje byloje dėl
riaušių prokurorai šiuo metu įtarimus yra pateikę 32 įtariamiesiems. 15
penktadienio riaušių prie Seimo dalyvių jau skirtos kardomosios priemonės -
suėmimai nuo 7 dienų iki mėnesio.
Penktadienį mitingai organizuoti ir kituose šalies miestuose -
Šiauliuose, Naujojoje Akmenėje, Marijampolėje, Radviliškyje, Kelmėje,
Tauragėje, Visagine, Panevėžyje, Alytuje ir Kaune. Jie praėjo be didesnių
incidentų. Taikiai baigėsi ir šeštadienį Klaipėdoje rengtas mitingas.