Linai, dilgėlės, kanapės... Ar auginsime?

„Ūkininko patarėjas“, pritardamas šiai FAO iniciatyvai, pluoštinių augalų auginimo ir perdirbimo temoms šiemet taip pat skirs nuolatinį dėmesį. Linai, pluoštinės kanapės ir dilgėlės – tai pagrindiniai augalai, kuriuos tiktų auginti mūsų šalyje.

Ar dar galima atgaivinti žlugusią linininkystę? Ar realu legalizuoti pluoštines kanapes, kurios painiojamos su narkotinėmis? Ar prigis mūsų žemėse pluoštinės dilgėlės ir gaminsime jų pluoštą? Atsakymai į šiuos klausimus priklauso nuo žemės ūkio politikos sprendimų, ekonominių, rinkos bei įvairių kitų sąlygų.

Pernai Lietuvoje deklaruota tik 385 ha pluoštui ir sėmenims augintų linų. Tai bene mažiausi jų plotai nuo šalies Nepriklausomybės atkūrimo metų. Linininkystės klestėjimo laikais lietuviai šių augalų sėdavo dešimtimis tūkstančių hektarų.

Žemės ūkio ministerijos (ŽŪM) Bendrosios rinkos organizavimo departamento Augalininkystės skyriaus vyr. specialistė Ona Juknevičienė sakė, kad linų plotų mažėjimui didelės įtakos turėjo paramos politika. Iki Lietuvos narystės ES už hektarą linų augintojai galėjo gauti iki 1500 Lt tiesioginių išmokų. Po 2004-ųjų parama sumažėjo beveik tris kartus, iki 587 Lt/ha.

Žemdirbiams neapsimokėjo auginti linų, pelningesni buvo kiti augalai, kurių savikaina mažesnė, o parama ir supirkimo kainos buvo didesnės. Negaudamos vietinės žaliavos, nyko ir pirminio linų perdirbimo įmonės. Jų šalyje liko tik viena kita. Tačiau ir pastarųjų ateitis neaiški. Linų perdirbėjai skundžiasi, kad niekas nebeperka jų pagaminto pluošto, nes šalies rinka „užversta“ kinine produkcija: fabrikams neapsimoka pirkti ir verpti vietinio pluošto, nes iš Kinijos įvežama daug pigių gatavų siūlų. Dėl to labai krito linų pluošto kainos bei paklausa.

2006 m. Ukmergės r. 5 ha buvo apsodinti dilgėlėmis. Pagal pradėtą projektą ketinta užauginti ir perdirbti jų pluoštą. Tačiau tikėtinų rezultatų nesulaukta. „Tos dilgėlės buvo išvestos specialiai tekstilei, licencija priklauso olandams. Jie nurodė, pagal kokią technologiją auginti. Tačiau dėl įvairių priežasčių ukmergiškiams bandymas nepavyko. Pernai laukai buvo užarti“, - „Ūkininko patarėjui“ sakė projekto konsultantė Vida Baltrušaitienė.

Prieš dvejus metus pluoštines dilgėles pradėjo tirti Lietuvos žemdirbystės instituto Upytės bandymų stoties mokslininkai. Pernai buvo nuimtas pirmasis derlius. „Rezultatai geri. Bandymus mokslininkai tęsia toliau. Tiriami įvairūs klojėjimo būdai, pluošto gamyba. Buvo gautas ir bandomasis audinys. Tai rodo, kad auginti ir perdirbti pluoštines dilgėles mūsų šalyje yra galimybių“, - sako V. Baltrušaitienė. Pasak jos, ateityje reikia bandyti bei įdiegti efektyvias pluoštinių dilgėlių auginimo ir perdirbimo technologijas, kurios, beje, taip pat gali tikti linams, kanapėms.

V. Baltrušaitienė teigė, kad Europoje pluoštinių dilgėlių auginama nedaug, ši rinka dar nėra užpildyta. Todėl įsiterpti į ją galima. Susidomėjimas ir poreikis didelis, nes pluoštinės dilgėlės – išskirtiniai augalai.

„Norint, kad žemės ūkyje įsitvirtintų nauji augalai – neužtenka vien pavienių žmonių ar firmų entuziazmo. Tai didelis darbas. Turi būti ir atitinkama valstybės politika bei pagalba“, - apie pluoštinių dilgėlių auginimo ateitį mūsų šalyje kalbėjo V. Baltrušaitienė.

2004 m. išleistame Europos Komisijos reglamente nurodytos pluoštinių kanapių, kurias galima auginti ES, veislės. EK reglamentai galioja visose Bendrijos šalyse, reiškia – ir pas mus. Tačiau auginti kanapes Lietuvoje prieštarauja mūsų šalies Narkotinių ir psichotropinių medžiagų įstatymas, kuriame parašyta, kad jas, kaip ir opijines aguonas bei kitus narkotinius augalus, auginti draudžiama.

Prieš trejus metus Rokiškio r. Obelių ŽŪB žemėje vilnietis Edgaras Baranovas buvo pasėjęs 6 ha ES auginti leidžiamų veislių kanapių, už kurias jam buvo iškelta baudžiamoji byla. Kanapių augintojui grėsė 10 tūkst. Lt bauda arba iki penkerių metų nelaisvės. Ši prieštaringai vertinta byla baigta nagrinėti tik pernai: Panevėžio apygardos teismas E. Baranovą išteisino, išaiškinęs, jog mūsų šalies teisės aktai prieštarauja ES įstatymams, kurie nedraudžia auginti nenarkotinių kanapių.

Kaip „Ūkininko patarėjui“ sakė O. Juknevičienė, norint auginti pluoštines kanapes Lietuvoje, reikia padaryti kai kurių teisės aktų pataisas. „ŽŪM parengė Narkotinių ir psichotropinių medžiagų įstatymo pakeitimo projektą, kuriam 2008 m. liepą pritarė Vyriausybė ir pateikė Seimui svarstyti skubos tvarka. Tačiau praėjusios kadencijos Seimas šio klausimo taip ir nesvarstė“, - sakė O. Juknevičienė.

Kada parengtąjį įstatymo pakeitimo projektą nagrinės naujasis Seimas, dar neaišku. Juo labiau sunku pasakyti, ar numatytiems Narkotinių ir psichotropinių medžiagų įstatymo pakeitimams, kurie nedraustų auginti nenarkotinių kanapių, bus pritarta. Kalbama, kad kanapių auginimui mūsų šalyje įnirtingai priešinasi Narkotikų kontrolės departamentas prie LR Vyriausybės.

Esą pluoštinių kanapių auginimas šalies laukuose gali būti priedanga ten auginti ir narkotinius augalus, neva būtų sunku vienus nuo kitų atskirti. Pasak O. Juknevičienės, ŽŪM yra parengusi ir dalį reikalingų poįstatyminių aktų, reguliuojančių pluoštinių kanapių auginimą, projektų. Tačiau, kol nėra svarbiausio įstatymo pakeitimo, tol ir šie aktai negali būti priimti.

Aktyviausi linų augintojai ir perdirbėjai nori kreiptis į naująją šalies Vyriausybę, žemės ūkio ministrą ir prašyti pagalbos atgaivinant šią šaką. Lietuvos linų augintojų ir perdirbėjų asociacijos l.e.p. tarybos pirmininkas, Ukmergės r. ūkininkas Valentinas Genys sakė, kad taip dirbti, kaip anksčiau, neišeis: „Į pluoštinių augalų auginimą ir perdirbimą reikia žiūrėti kompleksiškai. Galbūt nevertėtų apsiriboti vien auginimu tekstilei, o daugiau orientuotis į kitas pramonės sritis, kuriose galima panaudoti pluoštinius augalus, pavyzdžiui, statyboje.“

Iniciatyvinė grupė vietoj senosios merdėjančios linininkų asociacijos ketina įkurti Pluoštinių augalų augintojų ir perdirbėjų asociaciją ir rimtai imtis darbo. „Reikia ieškoti daugiau galimybių, kad būtų labiau remiamas linų auginimas. Žemdirbiai domisi ir pluoštinėmis kanapėmis bei dilgėlėmis. Būtų gerai, kad naujasis Seimas greičiau svarstytų Narkotinių ir psichotropinių medžiagų įstatymo pakeitimus, kad jau šį pavasarį galėtume laukuose pasėti kanapių“, - sakė V. Genys, pridurdamas, kad atėjo laikas į pluoštinių augalų auginimą ir perdirbimą žvelgti plačiau. Juolab kad javų kainos labai krito, taigi palankus metas imtis kitų kultūrų auginimo.