Tai atskleidė 2008-ųjų spalio mėnesį rinkos analizės ir tyrimų grupės
RAIT atlikto sociologinio tyrimo „Viešųjų pirkimų skaidrumas“ rezultatai.
Tyrimą inicijavo Viešųjų pirkimų tarnyba (VPT), Specialiųjų tyrimų tarnyba
bei visuomeninės organizacijos „Transparency International“ Lietuvos
skyrius.
Anot respondentų, opiausiomis problemomis, su kuriomis susiduria viešųjų
pirkimų konkursuose dalyvaujantys Lietuvos verslininkai, yra pernelyg ilgas
dokumentų rengimas, dokumentacijos gausa, korupcija, informacijos trūkumas
bei skaidrumo stoka, pranešė VPT.
Beveik penktadalis respondentų pernai teigė, kad jiems yra tekę
neoficialiai mokėti už galimybę laimėti viešuosius pirkimus, o 77 proc.
tikino, kad jiems tokių atvejų nepasitaikė. 2005-aisiais, kai „Transparency
International“ Lietuvos skyrius atliko panašų tyrimą, taip teigė atitinkamai
24 proc. ir 71 proc. apklaustųjų.
45 proc. verslininkų, paprašyti įvertinti Lietuvos politikų įtaką
viešiesiems pirkimams, teigė, kad politikai netiesiogiai bando daryti įtaką
viešųjų pirkimų rezultatams (2005 metais - 57 proc.). 19 proc. respondentų
nuomone, politikai nesikiša į viešųjų pirkimų organizavimą (11 proc.), 18
proc. įsitikinę, jog politikai daro tiesioginį spaudimą viešųjų pirkimų
organizatoriams (17 proc.).
Respondentai pačiu neskaidriausiu viešųjų pirkimų proceso etapu įvardijo
pirkimo sąlygų rengimą, o skaidriausiu - kvietimus dalyvauti pirkimuose,
sutarčių vykdymą. Apklaustųjų nuomone, dažniausia neskaidrių pirkimų
priežastis yra taip viešųjų pirkimų organizatorių suformuluoti reikalavimai,
kad juos galėtų atitikti tik jų proteguojama įmonė.
Tyrimo rezultatai atskleidė, jog verslininkai Lietuvoje vis dar susiduria
su problemomis, kai viešųjų pirkimų laimėtojas žinomas iš anksto. Kad tokių
įvykių pasitaikė dažnai teigė penktadalis, retai - 28 proc., o kad niekada
nepasitaikė - 49 proc. apklaustųjų. 2005-aisiais tokios nuomonės laikėsi
atitinkamai 43 proc., 25 proc. ir 29 proc. respondentų.
Nepalankiai viešųjų pirkimų organizavimą Lietuvoje 2008 metais vertino
beveik trečdalis verslininkų (2005 metais - 35 proc.), neutraliai - 42 proc.
(39 proc.), o palankiai - ketvirtadalis (25 proc.) apklaustųjų.
Daugumos respondentų nuomone, tam, kad gerėtų viešieji pirkimai, reikėtų
tobulinti įstatymus ir teisės aktus, didinti skaidrumą bei organizuoti
elektroninius pirkimus.