Apie darbo ir laimės ieškotojus svetur „Lietuvos rytas“ kalbėjosi su jau aštuonerius metus įdarbinimu Didžiojoje Britanijoje užsiimančios agentūros „Aulina“ direktore Rita Biliukaite.
- Dar 2004 metais, Lietuvai įstojus į Europos Sąjungą, gavome licenciją, suteikiančią teisę įdarbinti. Tiesa, per didelius vargus. Šį procesą piktybiškai stabdė mūsų Socialinės apsaugos ir darbo ministerija.
Pusę metų teko vaikščioti su dokumentais tarsi prašant išmaldos. Galbūt tai nutiko todėl, kad nuo pat veiklos pradžios pasiryžome veikti tik oficialiai – be jokių pažinčių ar vokelių, – kalbėjo R.Biliukaitė.
- O gal Socialinės apsaugos ir darbo ministerija, apsunkindama įdarbinimo agentūrų dokumentų tvarkymą, taip bando kovoti su emigracija?
- Tuomet įsivaizduokime, kad visi emigrantai vieną dieną ima ir sugrįžta į Lietuvą. Tarp jų – ir tūkstančiai pagalbinių nekvalifikuotų darbininkų.
Kur jie pasidėtų? Vien per mūsų įmonę kas mėnesį išvažiuoja 40-50 žmonių.
- Vadinasi, darbo vietos Didžiojoje Britanijoje dar neišseko?
- Daugelis ten dirbančių lietuvių savo tautiečius jau gąsdina: nevažiuokite, darbo čia nebėra, viskas blogai.
Mes tai vadiname tipišku lietuvišku pasisveikinimu. Migrantai tiesiog nesuinteresuoti naujais atvykėliais – kol stinga darbo rankų, jie gali dirbti gerai apmokamus viršvalandžius.
- Kokie žmonės dabar bando įsidarbinti svetur?
- Šiuo metu net 90 proc. norinčiųjų įsidarbinti Didžiojoje Britanijoje – vyrai.
Jų amžius – nuo 18 iki 60 metų. Vasarą padaugėja studentų, siekiančių užsidirbti.
- Ar jūs galėtumėte išskirti kurį nors Lietuvos regioną, iš kurio išvykstama daugiausia?
- Pastaruoju metu daugiausia išvažiuoja iš Panevėžio – ten uždaromos įmonės.
Panašus antplūdis buvo, kai žlugo „Ekrano“ gamykla.
O, pavyzdžiui, iš Šiaulių emigrantų srautas aprimo.
Ten atidarytas „Saulės miestas“, arena, atsirado naujų darbo vietų.
- Ką manote apie tautiečių viliojimą sugrįžti politikų ekskursijomis į užsienį, seminarais, koncertais, akcijomis?
- Emigrantai nėra žmonės iš niekur. Jie juk turi šeimas, artimuosius, kurie puikiausiai informuoja apie tai, kas vyksta Lietuvoje.
Būna, kad seneliai, auginantys anūkus, išvykusiems vaikams bando piešti gražesnį Lietuvos vaizdą – kad šie grįžtų ir patys augintų atžalas.
Kiti artimieji stumte išstumia problemiškus giminaičius ieškoti laimės į užsienį, netgi apmoka jų kelionę.
Tiesa, jie nesupranta, kad Didžiojoje Britanijoje pakanka vieną kartą pagiringam ateiti į darbą ir iš karto gausi įspėjimą.
Tokiam atvejui pasikartojus, būsi išmestas. Tada giminėms tenka finansuoti ir grįžimą į tėviškę. O kalta lieka įdarbinimo agentūra.
- Bet gal kai kuriuos žmones darbas užsienyje paveikia ir teigiamai?
- Be abejo. Kartais įsidarbinti ateina akivaizdžiai išgeriantis žmogus drebančiomis rankomis, kad vos pasirašyti gali. Tokiam kertu – vyre, tave išmes iš darbo. Juk yra britų darbdavių, kurie pasitikti iš Lietuvos atvykusių būsimų darbuotojų ateina su alkoholio matuokliu.
Mums iškart praneša apie tokias pražangas. Ne vienas žmogus dėl girtavimo atsiduria gatvėje. Tačiau būna ir tokių, kurie atsitiesia.
Viena moteris važiavo dirbti slauge, bet labai bijojo, menkai mokėjo anglų kalbą. Be to, ką tik buvo netekusi darbo Lietuvoje, ją metė vyras. Moterį tiesiog stumte išstūmėme padirbėti į Angliją.
Grįžo po metų, atėjo į Šiaulių biurą su didžiule puokšte gėlių – atsitiesusi, iškilusi darbe, susiradusi anglą draugą.
Apskritai moterys geriau prisitaiko prie naujos aplinkos. Jos labiau užsispyrusios, ištvermingesnės, atkakliau siekia tikslo, kaip sakoma, nenutrūksta nuo pavadžio, nebando liūdesio skandinti alkoholyje.
- Kiek teko girdėti, yra nemažai tokių žmonių, kurie padirbėję užsienyje grįžta į Lietuvą, bet netrukus vėl išvyksta. Kodėl?
- Daug kas šiuo metu grįžta iš Airijos, kur smarkiai padidėjo nedarbas.
Grįžta, įsidarbina per agentūrą ir išvyksta į Didžiąją Britaniją. Bet ir ten jau uždaromi fabrikai, pakavimo sandėliai.
Pirmasis šokas laimės ieškotojus ištinka nuvykus į Didžiąją Britaniją – mintyse jie visas kainas verčia į litus, nemąstydami, kad atlyginimą gaus svarais.
Antrasis šokas – sugrįžus į Lietuvą ir pamačius, kaip uždirbti svarai greitai išslysta pro pirštus.
Pavyzdžiui, Didžiojoje Britanijoje neišlaidaujantis žmogus savaitę prasimaitinti gali už 20-25 svarus, o Lietuvoje maistui neužtenka ir šimto litų.
Daugelis pabuvę pusmetį tėvynėje išleidžia sutaupytus svarus ir keliauja atgal, ketindami vėl užsikabinti.
Tiesa, dabar daugeliui darbuotojų didžiulį nerimą kelia kritęs svaro sterlingų kursas.
- Ekonominę krizę patiria visos šalys. Tačiau daugelis lietuvių mano, kad ten dar vis tiek geriau nei tėvynėje.
- Iš tiesų nemažai žmonių tebevažiuoja – šeimomis, poromis, palikdami vaikus. Pastaruoju metu įsidarbinti užsienyje siekia netgi išsilavinę žmonės, nedidelių bankrutuojančių įmonių savininkai.
Tačiau darbo vietų turbūt nepadaugės ir Didžiojoje Britanijoje. Dabar jau ir britai imasi tų darbų, į kuriuos anksčiau žiūrėjo paniekinamai ir kuriuos daugiausia atlikdavo emigrantai.
* * *
Klientai ir stebina, ir juokina
Per savo veiklos praktiką R.Biliukaitė išgirdo ne vieną įsimintiną frazę.
„Ar padėsite susitvarkyti pensiją Anglijoje?“, – paklausė apyjaunis, padieniu darbininku vykstantis dirbti vyras.
„Pasirodo, Anglijoje, norint užsidirbti, reikia daug ir sunkiai dirbti, norint gauti geresnį darbą, reikia dar ir kalbą mokėti“, – padarė atradimą bendrovės klientas, išvykęs 2000-ųjų pavasarį ir grįžęs į Lietuvą tų pačių metų gruodį.
„Tai kodėl nepasakėte, kad narcizai auga taip arti žemės?“, – priekaištavo darbininkas, nuvykęs skinti narcizų ir nustebęs, kad tai daryti reikės pasilenkus.
„Kodėl neperspėjote, kad Anglijoje turėsiu mokėti už maistą, transporto bilietus, komunalines paslaugas ir šildymą?“, – buvo nepatenkintas darbuotojas, nors už visa tai mokėjo ir Lietuvoje.
* * *
Įdarbinimas turi būti skaidrus
* Licencijuoti britų darbdaviai yra įtraukti į valstybinį griežtai tikrinamą registrą „Gangmasters Licensing Authority“ (GLA).
* GLA garantuoja, kad britai atvykėlius įdarbins visiškai skaidriai: tikrinama, koks suteikiamas gyvenamasis plotas, jo sanitarinės sąlygos, kaip mokama už prastovas, viršvalandžius.
* Pagal Lietuvos įstatymus, kiekviena įdarbinimo agentūra būsimajam darbuotojui turi pateikti išverstą į lietuvių kalbą privalomą dokumentų paketą, kuriame yra smulkiai aptartos darbo ir gyvenimo užsienyje sąlygos.