Taikiklyje — septyni ežerai

Sakinys, už kurį aplinkos ministrui Gediminui Kazlauskui lenkėsi Krekenavos suvažiavimo dalyviai, buvo toks: „Nugriovę gamtai žalą padariusį statinį, neatkursime gamtos“.

Nelegalių statybų savininkai Krekenavoje griovė šalies saugomas teritorijas. Ministras kiek pasimuistė, įsmeigė į žemę akis, bet paskui tarė: „Išnagrinėsime visas puses ir priimsime sprendimą“.

Į kieno pusę stos aplinkos ministras: gamtos ar statybininkų?

Aplinkos ministro nuomonė, kad galbūt ir nereikia griauti nelegalių statinių, itin tiko sausio 10-ąją Krekenavoje vykusio suvažiavimo dalyviams. Dauguma jų buvo kaip tik tokie: prieš įstatymo valią jau pasistatę arba dar norintys statytis.

Skandalais pagarsėjęs Seimo narys Jonas Ramonas, dar skandalingesnė jo žmona Vilija Ramonienė, hidroelektrinių magnatas Albinas Strelčiūnas, miškų ir jų pramonės savininkas Algirdas Gaižutis — visi reikalavę panaikinti Lietuvos saugomas teritorijas, grasinę stoti prieš jas su šakėmis, šlakstyti jas perpjautų venų krauju, turėję jose asmeninių interesų.

Kokių?

Žvilgtelėkime tik į du suvažiavimo dalyvius: tokį sambūrį prieš dvejus metus nesėkmingai mėginusį sutelkti Vytautą Eidukaitį ir jį dabar sutelkusį Rimantą Klimą.

Ilgametis miškininkas, buvęs miškų ūkio ministras R.Klimas nesigynė, kad jis yra vienas iš trijų nacionalinių bei regioninių parkų kūrėjų.

„Kai atėjau dirbti į tuometės Miškų ministerijos nacionalinių parkų skyrių, buvo tik vienas parkas. Aukštaitijoje — Lietuvos nacionalinis parkas. Paskui Vyriausybė priėmė nutarimą, kad reikia kurti dar 3 nacionalinius ir 30 regioninių parkų.

Todėl mes trise — aš, Grikevičius (dabartinis Aplinkos ministerijos specialistas Rimantas Grikevičius, — red.), etnokultūros specialistas Julius Aukštaitis tą biurokratinį darbą ir atlikome“, — pasakojo jis.

Šiandien R.Klimas — iniciatyvinės grupės prieš saugomas teritorijas steigėjas, Krekenavoje vykusio suvažiavimo organizatorius ir pirmininkas. „Čia tik vienas karo etapas, tik jo pradžia“, — sakė jis apie Krekenavos suvažiavimą.

Kas bus toliau?

„Toliau reikia išlaisvinti žmones iš vergovės saugomose teritorijose. Prieš jas žmonės jau su pagaliais ruošiasi eiti“, — sakė R.Klimas ir atskleidė vadavimo mechanizmą.

Suvažiavimas Krekenavoje sukūrė visuomeninę Kraštotvarkos tarybą. Ją valdys 20 narių valdyba. Ji koordinuos pasipriešinimo prieš saugomas teritorijas visoje šalyje veiksmus.

„Kuriame judėjimą, jis bus platus — respublikinis. Antai jau juda: jau aplink Tauragnus 12 kaimų kreipėsi į Vyriausybę, kad juos iš nacionalinio parko išbrauktų, Ginučiuose labai sukilę žmonės“, — prieš tokius kovotojus nacionalinių ir regioninių parkų kūrėjas sakė žemai lenkiąs galvą.

Kas privertė jį iš esmės pasikeisti?

„Nacionaliniai ir regioniniai parkai išsigimė, todėl mes juos pjausime“, — nukirto jis lyg dalgiu.

Tačiau Aukštaitijos nacionalinio parko, kur plyti buvusio miškų ministro privatūs miškai, direktorius Emanuelis Leškevičius tvirtino žinąs kitų priežasčių, aukštyn kojomis apvertusių R.Klimo pažiūras. „Jis norėjo privatizuoti Pakaso ežerą“, — kaip didžiausią paslaptį atskleidė „Ekstrai“.

„Ne Pakaso mes prašėme“, — pataisė parko direktorių R.Klimas ir papasakojo, kaip buvo iš tikrųjų.

„Linkmenyse susirinkome per 50 žmonių — palikuonys tų, kurie Stolypino laikais turėjo nupirkę 7 ežerus: Baluošykštis, kuris yra prie Baluošo, Asėkas, toks labai žuvingas ežeras, tai niekaip nenorėjo mums atiduoti, nes ten reikia valdžiai brakonieriauti, Alksnas, Alksnaitis, Ūkojas“, — vardijo R.Klimas ežerus, į kuriuos buvo nusitaikęs.

O parko direktoriaus pavaduotojas Algirdas Panavas su kiekvienu jų pavadinimu krūpčiojo: R.Klimo išvardyti ežerai — parko širdis, per juos driekiasi parko pažintinis kelias, visi šie ežerai — Šilinskių kraštovaizdžio draustinyje.

„Taip, šie ežerai yra suvalstybinti ir mums negrąžinti. Bet ir miškai buvo suvalstybinti, bet jie savininkams atiduoti, o vandenys — ne“, — piktinosi R.Klimas.

Ir R.Klimas susigrąžino ne tik tėvų, bet ir savo senelio turėtus miškus. Jo senelio buvusios valdos — palei Pakasą. Pasak paties R.Klimo, du kilometrai pakrantės.

Pakasas — irgi vienas gražiausių parko ežerų Šiliniškių draustinyje. Jo privatizuoti R.Klimas neprašo, bet nori statytis. „Kas gi to nenori? Jeigu aš atsiimu žemę, kodėl man negalima ten pasistatyti kokio vasarnamiuko?“ — neslėpė parkų kūrėjas.

Pasistatęs — būtinai apsitvers tvora. Kaip jau apsitvėrė atgautą tėvo mišką Ažusienio kaime. Pasak jo, nuo miškų ir ežerų lankytojų „ne tik tvoromis — kulkosvaidžiais reikėtų gintis“.

Šis žygis prieš šalies saugomas teritorijas — ne pirmasis. Prieš dvejus metus jį mėgino surengti Trakų paežerių statytojai su tuomečiu meru Vytautu Petkevičiumi priešakyje. Jo vadovaujamos tarybos palaiminimu 500 ha paežerių žemės turėjo pavirsti statybų aikštelėmis.

Šį procesą sustabdė Vilniaus apygardos prokuratūra, vėliau Vyriausiasis administracinis teismas.

Tačiau milijonus investavę į paežeres pasiduoti neketino. Vieną vėlų vakarą susirinkę Rykantų mokykloje gudrumu jie bandė į kovą už savo interesus patraukti ir niekuo dėtus kaimo žmones.

Vienas tokių organizatorių — Vytautas Eidukaitis pasirodė ir Krekenavoje. Jį suvažiavimas išrinko Kraštotvarkos tarybos valdybos nariu.

Ir dabar, kaip anuomet, jis skelbėsi ginąs paprastų kaimo žmonių — Dvarčių ežero bendruomenės interesus. Neva jie, kaip kokie nusikaltėliai, brukami į zonas, kuriose apribojama jų laisvė.

Dvarčių ežeras yra Trakų pašonėje, ant Trakų istorinio nacionalinio parko ribos, jo apsaugos zonoje. Kokių kaimo žmonių ir kokia ribojama jų laisvė?

Vienas jų — jis pats, buvęs bendruomenės pirmininkas. V.Eidukaitis yra buvęs sovietų karo lakūnas, atsargos pulkininkas, dabar pensininkas ir gyvena Vilniuje. Įsigijęs 10 ha žemės nori ją dalyti į atskirus sklypus ir juose statytis.

Antras — Antanas Bardauskas, sostinėje, Šv.Jono gatvėje, įsikūrusios UAB „J.P.K. investicijos“ direktorius. Jis Dvarčių ežerą atrado vienas pirmųjų. Supirkęs žemes dabar jas pelningai pardavinėja. Vieną sklypą iš jo nusipirko verslininkas iš Vilniaus Eduardas Gamperis. Ir žaibo greitumu surentė tris namus. Juos parduoti norėtų dar pelningiau.

Verda biznis prie Lietuvos ežerų.

Priešingame ežero krante įsitaisęs Gintautas Kudarauskas — vienas iš šalies Organizuoto nusikalstamumo tyrimo tarnybos įkūrėjų, buvęs jos vyriausiasis komisaras.

Į šią puokštę dera ir politikai: visas europarlamentaro Justo Paleckio giminės žiedas, Gedimino Vagnoriaus Vyriausybėje buvęs finansų ministras Rolandas Matiliauskas, Algirdo Brazausko Vyriausybės Sveikatos apsaugos ministerijos sekretorius Romualdas Sabaliauskas.

Trakų žygis nepavyko: tuometis aplinkos ministras Arūnas Kundrotas „skriaudžiamųjų“ interesus patikėjo teisėsaugos institucijoms.

Vyriausiasis administracinis teismas statybas paežerėse sustabdė jau amžiams.

Specialiųjų tarnybų kyšininkavimu įtariamas buvęs Trakų meras V.Petkevičius teismo dar laukia.

„Ministre, už šį sakinį jums nusilenks Lietuva“, — naujajam aplinkos ministrui G.Kazlauskui Krekenavoje žadėjo suvažiavimo pirmininkas R.Klimas.

Ministras kiek pasimuistė: konkrečiai atsakyti jam dar ne laikas.

Už sakinį, už kurį suvažiavimas jam dėkojo, G.Kazlauskui teks aiškintis Seimo Aplinkos apsaugos komitetui.

Dėl į ministrus jį delegavusios Tautos prisikėlimo partijos rėmimo — Seimui.