„Informaciją (apie galimas riaušes - BNS), be abejo, mes turėjome, ir
bendradarbiavimas, mano ir policijos nuomone, buvo geras.
Informacija mes keitėmės, ir, mano asmenine nuomone, informacija buvo
pakankama, kad būtų priimti reikiami sprendimai“, - po Nacionalinio saugumo
ir gynybos komiteto (NSGK) posėdžio žurnalistams sakė P.Malakauskas.
Pirmadienį Seime NSGK posėdyje, kuriame dalyvavo vidaus reikalų ministras
Raimundas Palaitis, policijos generalinis komisaras Vizgirdas Telyčėnas, VSD
vadovas Povilas Malakauskas, Viešojo saugumo tarnybos, Vadovybės apsaugos
departamento vadovai, aptarti tarnybų veiksmai, kaip buvo užtikrinta viešoji
tvarka per riaušėmis virtusį profsąjungų surengtą mitingą Vilniuje.
VSD vadovas po komiteto posėdžio žurnalistams pareiškė, kad riaušės
šalyje gali pasikartoti. „Vertinant dabartinę situaciją Lietuvoje - taip,
tai gali pasikartoti, ir tam nereikia jokių specialiųjų tarnybų žinių. Tas
yra viešojoje erdvėje, vasario mėnesį yra organizuojamas mitingas“, - sakė
P.Malakauskas.
Vidaus reikalų ministras R.Palaitis, kurio riaušių dieną Lietuvoje
nebuvo, tvirtino, kad pareigūnų veiksmai kilus riaušėms buvo adekvatūs
situacijai, tačiau, anot jo, trūko įvertinimo, kokio masto riaušės gali
kilti.
„Viešojo saugumo tarnybos pulkai elgėsi adekvačiai, policija irgi elgėsi
pagirtinai, galbūt šiek tiek trūko įvertinimo, kokios apimties bus riaušės.
Jei būtų kokios didesnės indikacijos, tam būtų buvę įmanoma geriau
pasiruošti, tačiau Viešojo saugumo tarnybos pajėgos buvo panaudotos tada,
kai prieš jas buvo panaudotos specialiosios priemonės“, - sakė R.Palaitis.
Į klausimą, kodėl pareigūnai leido mitinguotojams priartėti prie Seimo,
vidaus reikalų ministras atsakė, kad „nesame policinė valstybė“.
„Mes esame ne policinė valstybė. Viešojo saugumo tarnybos pajėgų įstatyme
parašyta, kad jie naudojasi proporcingos jėgos panaudojimo principu. Šiuo
atveju, jeigu iš minios nebuvo jokių neadekvačių veiksmų, vien tik
nesankcionuotas mitingas, naudoti jėgos kaip ir nebuvo pagrindo prieš savo
šalies piliečius. Tik kai buvo specialiųjų priemonių panaudojimo ir dūminių
prietaisų metimai į pareigūnus, jie iš karto reagavo. Aš esu įsitikinęs, kad
viskas buvo panaudota laiku ir vietoje“, - kalbėjo R.Palaitis.
Viešojo saugumo tarnybos pulkai į ataką sureagavo, kai, vidaus reikalų
sistemos atstovų teigimu, į pareigūnus riaušininkai metė ašarinių dujų
užtaisą „čeriomucha“. Tokius užtaisus savo laiku naudojo sovietinė milicija.
Operacijai prie Seimo vadovavęs Viešojo saugumo tarnybos vadas vidaus
tarnybos generolas Sergejus Madalovas žurnalistams teigė, kad pareigūnų
pasirodymas tik tuomet, kai minia gerokai įsismarkavo, buvo sąmoningas.
„Kad nebūtų išprovokuota agresija, buvo priimtas sprendimas nesirodyti
ten, ir mes pradėjome veikti, tik kai prasidėjo riaušės“, - po komiteto
posėdžio sakė S.Madalovas.
Viešojo saugumo tarnybos atstovas tvirtino, kad riaušių malšinimas
užtruko ir dėl pareigūnų trūkumo. „Pagal etatus mūsų iš viso - 1140, iš jų -
250, keturios kuopos, kuriems priklauso užtikrinti viešąją tvarką, visi kiti
yra oro uostuose, Kaune, valstybinės reikšmės objektuose. Dėl to iš pradžių
buvo numatyta (prie Seimo siųsti - BNS) 150 pareigūnų, bet ministrų
nurodymu, mes padarėme viską, kad būtų daugiau. Atvyko dar apie 157 ir liko
Kaune ir Vilniuje po 70, yra dar pataisų namai, visur visko gali kilti“, -
sakė S.Madalovas.
Penktadienį prie Seimo tvarką palaikė visos sostinėje esančios viešosios
policijos ir mobiliosios kuopos pajėgos - 511 pareigūnų - iš jų 361
policijos pareigūnas ir 150 Viešojo saugumo tarnybos Vilniaus dalinio
pareigūnų. Kadangi 7 tūkst. asmenų protesto akcija virto riaušėmis, vėliau
pajėgos sustiprintos mobiliosiomis kuopomis iš Marijampolės ir Alytaus
policijos įstaigų, Kauno viešojo saugumo dalinio pajėgomis.
NSGK narys, opozicijos lyderis Gediminas Kirkilas žurnalistams
tvirtino, kad aštriausios strėlės komitete, ieškant riaušių kaltininkų,
nutaikytos į žiniasklaidą.
„Kad ir kaip keista, komitete valdančiosios koalicijos atstovai teigė, kad
žiniasklaida provokavo šias riaušes. Aš labai nustebęs, kad valdančiosios
koalicijos atstovams atrodo, jog kai kurios rengiamos diskusinės laidos irgi
yra provokavimas. Aš manau, priešingai, žiniasklaida suteikia valdančiajai
koalicijai atsakyti į klausimus“, - po komiteto posėdžio sakė G.Kirkilas.
Krašto apsaugos ministrė Rasa Juknevičienė pareiškė, kad policija
pasirengti penktadienio įvykiams informacijos turėjo nepakankamai. „Policija
buvo pasiruošusi, nebuvo tik pakankamai informacijos. Kad bus naudojamas
toks pavojingas ginklas, stipresnis nei ašarinės dujos, „čeriomucha“, aš tik
sužinojau šiandien. VSD nei kokia kita institucijos tokios informacijos
prieš tai neturėjo“, - sakė ministrė.
Į komandiruotę išvykusį vidaus reikalų ministrą pavadavusi R.Juknevičienė
tvirtino, kad įsakymą, jog galimai kilsiantiems neramumams būtų parengta
Viešojo saugumo tarnyba, ji pasirašiusi dar ketvirtadienį. Į klausimus, kas
davė leidimą naudoti specialiąsias priemones - dujas, gumines kulkas, -
ministrė atsakė, kad tam atskiras politinis sprendimas nereikalingas.
„Yra specialių planų, VRM vidiniai nuostatai ir pareigybinės
instrukcijos, kurias jie turi automatiškai“, - sakė ministrė.
NSGK vadovas Arvydas Anušauskas, apibendrindamas situaciją, pakartojo,
kad pareigūnai veikė adekvačiai. Dar penktadienį NSGK pirmininkas
tvirtino manantis, kad pareigūnai nesureagavo laiku, tą esą rodo išdaužyti
parlamento langai, suniokota aplinka.
„Aš buvau minioje, man atrodė šiek tiek kitaip, kad gal anksčiau
priemonių reikėjo imtis. Mums komitete aiškino įvykių scenarijų, kad reikia
mažiau provokuoti žmones, nedemonstruoti jėgos akivaizdžiai“, - pirmadienį
A.Anušauskas aiškino, kodėl pakeitė įvykių vertinimą.
Taip pat NSGK vadovas tvirtino, jog faktai įrodo, kad pareigūnų
panaudotos priemonės buvo adekvačios.
„Prieš pareigūnus panaudotos dujos, kurios savo laiku dar buvo naudojamos
sovietinio milicijos pareigūnų, vidaus kariuomenės arsenale. Tas dalykas,
kuris išaiškėjo, rodo, kad iš anos pusės kažkas tikrai buvo pasirengęs. Ir
galiu konstatuot faktą, kad apie 80 policijos pareigūnų patyrė apsinuodijimą
dujomis, bet liko rikiuotėje, apie 60 patyrė smulkių sužeidimų, tad galime
konstatuoti, kad agresyvumas iš kitos pusės buvo labai didelis“, - sakė
A.Anušauskas.
Pirminiais duomenimis, penktadienį nukentėjo per dešimt civilių.
„Nukentėjusių pareigūnų - kur kas daugiau (nei civilių - BNS), ir tai
rodo, kad jėgos panaudojimas buvo adekvatus situacijai“, - tęsė komiteto
vadovas.
Taip pat A.Anušauskas tvirtino supratęs, kad policija nesitikėjo, jog per
mitingą teks panaudoti specialiąsias priemones.
„Pareigūnai tikėjosi, kad bus didelė akcija, galbūt nebuvo tinkamai
žinomas scenarijus radikalių jėgų, kurios nukreipė dalį minios prie Seimo
antrųjų rūmų, bet vis dėlto policija galvojo, kad nereikės naudoti
specialiųjų priemonių. <...> Kiekvienas prognozuoja tam tikrus scenarijus,
ir niekas negali iš anksto numatyti, sakykime, dėl „čeriomuchos“ dūmų,
tokios informacijos nebuvo“, - sakė komiteto vadovas.
Dėl penktadienį prie Seimo kilusių riaušių policija buvo sulaikiusi 151
asmenį. Tuos sulaikytus mitingo dalyvius, kurie riaušėmis neįtariami,
pareigūnai baus už pasipriešinimą policijai ir viešosios tvarkos pažeidimą.
Vilniaus miesto antrasis apylinkės teismas sekmadienį patenkino prokurorų
prašymus ir leido suimti 15 penktadienio riaušių prie Seimo dalyvių.
Seimo rūmų pastatuose išdaužta apie 30 langų stiklų, taip pat dužo
netoliese esančio Gynėjų gatvėje įsikūrusio restorano stiklai, apgadinti dar
keli Seimo apylinkėse esantys pastatai.
Dėl riaušių atliekamas ikiteisminis tyrimas.