Antikrizinis planas galėjo būti švelnesnis. Bet profsąjungų vadovai nepasinaudojo visomis galimybėmis susitarti su Vyriausybe. Taip tikino V.Adamkus, kalbėdamas su TV3 laidos „Savaitės komentarai“ vedėja Jolanta Butkevičiene.
- Latvijos prezidentas svarsto galimybę suteikti žmonėms teisę paleisti parlamentą. O ar Lietuvos žmonės verti tokios teisės?
- Sunku vertinti, nes tai – konstitucinis klausimas. Su Latvijos prezidentu neteko apie tai kalbėtis. Ten turbūt niekas nesitikėjo tokio viešosios tvarkos trikdymo. Taigi Latvija man šiuo požiūriu nėra pavyzdys.
Jeigu po kiekvieno susirinkimo arba mitingo reikėtų paleisti Seimą, tuomet kas trys mėnesiai mes rinktume naują parlamentą. Jeigu mums jis nepatiktų, eitume daužyti langų, vitrinų, versti policijos mašinų, deginti jų ir tokiu būdu bandytume pagreitinti Seimo rinkimus. Aš manau, kad tai nėra demokratinis būdas.
- Latvijos prezidentas pareiškė, kad tai buvo bausmė valdžiai už tai, kad ji nesikalbėjo su visuomene. Lygiai tokia pati situacija ir Lietuvoje. Priimami įstatymai visiškai nesitariant su visuomene.
- Sutinku, kad vienintelis kelias yra dialogas. Bet kalbamasi turi būti ne riaušėmis.
Jeigu esame sąmoninga tauta ir jaučiame pilietinę atsakomybę už savo gyvenimą, vadinasi, reikia ieškoti dialogo tarp Vyriausybės ir žmonių. Reikalavimus turime svarstyti kultūringai, ieškoti sprendimų ir spręsti iškylančias problemas.
Aš kategoriškai prieš bet kokias riaušes, taip nieko nepasieksime.
- Profsąjungų lyderiai pareiškė, kad penktadienio mitingas nebūtų įvykęs, jeigu valdžios atstovai bent vieną kartą būtų su jais susitikę. Tačiau valdžia tam neturėjo laiko.
- Aš nenoriu nieko ginti. Tačiau vis tiek, man atrodo, tokių bandymų net nebuvo. Penktadienį mitingas ir vyko dėl to, kad trūko bandymų pasikalbėti.
Labai atsiprašau, kad galbūt įžeisiu profsąjungos žmones. Tačiau surinkti žmones, šaukti, rėkti ir juos agituoti – ar tai vienintelis būdas išspręsti problemas? Aš manau, kad stipri profsąjungų delegacija, pareikalavusi susitikti su Seimu, Vyriausybe, pasiektų daugiau.
- Ar manote, kad Andrius Kubilius ir jo suburtas ministrų kabinetas yra pasirengęs kovoti su krize?
- Man iš viso sunku atsakyti į tokį klausimą. Aš norėčiau iš anksto pareikšti viltį, kad ir ministrų kabinetas, ir A.Kubilius turi geriausių norų spręsti problemas, įveikti susidariusius sunkumus. Juk premjeras ne pirmą kartą yra patekęs į sunkią padėtį. Tereikia prisiminti Rusijos krizę.
Manau, kad jis, turėdamas patirties ir gerų norų, ras būdų.
Aš galbūt nesiimčiau tokių radikalių priemonių kaip dabartinė Vyriausybė. Paieškočiau švelnesnių būdų ir turbūt lygiai taip pat išspręsčiau iškilusias problemas, neidamas į visišką kraštutinumą.
- Jūsų vetuotas automobilių mokesčio įstatymas jau įskėlė koalicijos vienybę. Ponas A.Kubilius pasipiktinęs. Ar nemanote, kad padarėte meškos paslaugą Vyriausybei?
- Sunku spręsti, kokios priežastys vertė Seimą ir Vyriausybę priimti vienokį ar kitokį sprendimą. Aš manau, kad pasielgiau pačiu švelniausiu būdu – visiškai nevetavau Biudžeto įstatymo. Tokiu būdu nesudariau sąlygų atsirasti nestabiliai padėčiai visose gyvenimo srityse.
Pasirinkau tokį kelią ir tikiuosi, kad Seimas atkreips į tai dėmesį. Pirmieji žingsniai parodo, kad ta kryptimi einama.
Nors rezultatas gali būti ir priešingas, nei aš tikiuosi.
- Daug žmonių yra įsitikinę, kad ji ir yra nieko verta, nes antkrizinis planas buvo užverstas ant gyventojų pečių. Ar nemanote, kad tai yra svarbiausia koalicijos bėda?
- Reikia vis dėlto būti objektyviems. Krizė – ne vien tik Lietuvoje. Visas pasaulis šiuo metu išgyvena krizę. Kitur problemos kur kas aštresnės, padėtis – sunkesnė nei Lietuvoje.
Sakyčiau, iki Lietuvos krizė dar nėra atsiritusi.
Gal priėmę tam tikrus sprendimus galėsime sumažinti neigiamą jos įtaką kiekvienam Lietuvos gyventojui.
Jei krizė būtų kilusi tik Lietuvoje, tuomet turėtume būti kritiškesni Vyriausybei ir kelti jai kategoriškesnius reikalavimus.
- Kodėl, jūsų manymu, partijos taip neskuba kelti kandidatų į prezidento postą? Juk liko nedaug laiko.
- Šito klausimo nekomentuosiu. Galiu tik tiek pasakyti, kad kandidatų tikriausiai bus perteklius. Manau, kad politinės partijos turi tam tikrą strategiją.
- O kaip, jūsų manymu, šis sunkmetis galėtų paveikti prezidento rinkimų rezultatus? Ar neatsiras dar vienas gelbėtojas, kuris pasakys: „Aš viską pakeisiu“.
- Mes visada turėjome ir turėsime mesijų ir gelbėtojų. Jų niekada netrūks.
Taigi aš nesieju to su krize.
- Atrodo, kad žmonės daug vilčių deda į ekonomistus – Dalią Grybauskaitę, Gitaną Nausėdą. Kas šiuo metu prezidento poste daugiau vilties teiktų žmonėms – ekonomistas ar politikas?
- Aš manau, kad tai turėtų būti plačių pažiūrų, stiprių principų žmogus, sugebantis išgirsti, išklausyti kitų nuomonę.
Jis kartu turi būti ir geras ekonomistas. Iškilus tikriems sunkumams, jis turi išsakyti savo nuomonę.
- Prasidėjo paskutinis jūsų valdymo pusmetis. Kokių dar politinių permainų norėtumėte atnešti į Lietuvą?
- Žinoma, galima pageidauti labai daug. Tačiau norėčiau dviejų dalykų – kad per likusį laikotarpį rastume būdus, kaip įvykdyti reformas aukštojo mokslo ir sveikatos apsaugos srityse.
Nors daug metų diskutuojama šiais dviem klausimais, jie taip ir liko neišspręsti.
- O kaip jaučiatės žinodamas, kad jus gali pavaduoti teistas ir iš teismų pasityčiojęs asmuo?
- Manau, kad tokio atvejo Lietuvoje tikrai nebus.