Trečiadienį parlamento vadovybė nutarė nutraukti dar gruodį paskelbtą
konkursą į kanclerio pavaduotojo teisėkūrai pareigas.
„Esu pavaduotoja, kuruojanti Seimo darbą teisėkūros srityje. Ir tik prieš
dvi dienas sužinau, kad paskelbtas konkursas dėl naujo kanclerio pavaduotojo
teisėkūrai. Nesu net informuota apie tai, - trečiadienį po valdybos posėdžio
piktinosi pirmoji parlamento vicepirmininkė konservatorė Irena Degutienė. -
Susidarė įspūdis, kad valdyba - sau, kancleris - sau.“
Anot jos, valdyba davė nurodymą nutraukti konkursą, nes esant ekonominiam
sunkmečiui neetiška ir netikslinga priimti naują pareigūną.
„Ką tas žmogus veiks, man ir šiandien neaišku. Ką bendro kanceliarija
turi su teisėkūra?“ - stebėjosi politikė.
Opozicijos lyderis socialdemokratas Gediminas Kirkilas pareiškė, kad
tokiu būdu Seimo kanceliarija lenda ne į savo kompetenciją. „Vicekanclerio
teisėkūrai skyrimas - aiškus lindimas į politikų daržą“, - pareiškė jis.
Per valdybos posėdį taip pat aptarta Seimo pirmininko antradienį išsakyta
kritika dėl parlamentui nebūdingų įmonių buvimo Seime - kirpyklos, masažo
kabineto, soliarumo. Seimo vicepirmininkė „darbietė“ Virginija Baltraitienė,
pasak G.Kirkilo, skundėsi niekaip negaunanti visos informacijos iš Seimo
kanclerio apie esamą padėtį.
„Manau, kad kanclerio atsakomybės klausimas kuo toliau, tuo labiau
aštrėja“, - trečiadienį žurnalistams sakė I.Degutienė.
Ji priminė, kad anksčiau G.Vilkelis valdybai pateikė neteisingą
informaciją dėl žurnalistų darbo tvarkos. Siūlydamas įvesti žurnalistų
kvotas Seime kancleris tvirtino, kad jos egzistuoja ir Prezidentūroje, ir
Vyriausybėje, nors iš tiesų jokių kvotų ten nėra.
Seimo kancleris savo ruožtu trečiadienį sakė, kad antrojo jo pavaduotojo
etatas buvo įkurtas dar 2007 m. rugsėjį Seimo valdybos sprendimu, tik
anksčiau nebūdavo skelbiamas konkursas į šias pareigas. „Ilgą laiką taupėme
lėšas, būta kitų priežasčių, nebuvo tinkamų kandidatų, todėl to konkurso
nebuvo“, - aiškino Seimo pareigūnas.
Jis pabrėžė, kad Seimo viešbutyje esantys treniruokliai, soliarumo
įranga, parlamento rūmuose įkurta kirpykla egzistuoja ne vienerius metus,
apie juos esą ne kartą kalbėta ir rašyta.
„Dabar kadangi pasikeitė Seimo kadencija ir atėjo daug naujų žmonių, tie
klausimai kai kam iškyla pirmą kartą. Jie svarstomi iš naujo“, - sakė
G.Vilkelis.
Anot jo, vien dėlto, kad apie tai daugiau nebūtų šnekama, reikėtų
atsisakyti Seimui nebūdingų funkcijų.
Seimo valdyba nutarė kitą trečiadienį išsamiau išnagrinėti situaciją.
Kancleriui pavesta per savaitę pateikti informaciją, kokios įmonės nuomoja
arba yra įsikūrusios parlamento, Seimo viešbučio patalpose, kiek jos moka
nuomos mokesčio ir pan.
„Beveik visų valstybių parlamentuose nuomojamos patalpos įvairioms
paslaugoms pirkti, bet ten dirbama ir paslaugas teikiama rinkos kainomis.
Jeigu nueitumėte į saloną „Figaro“ Gedimino prospekte, ir čia į tą
kirpyklėlę, kur dirba viena meistrė, kaina yra visiškai ta pati“, - tvirtino
I.Degutienė.
Anot jos, Seimo pusrūsyje įsikūrusi kirpykla politikams leidžia sutaupyti
laiko. Tačiau ji pabrėžė, kad patalpos turi būti nuomojamos skaidriai ir už
rinkos kainą.
Per trečiadienio posėdį keltas klausimas ir dėl maitinimo paslaugų
teikimo parlamento rūmuose. Kaip žinoma, čia veikianti valstybės įmonė
„Greminta“ nemoka nei už patalpų, nei už įrangos nuomą, nei už komunalines
paslaugas.
Seimo kanclerį 5 metams skiria ir iš pareigų atleidžia Seimas Seimo
pirmininko siūlymu.
G.Vilkelis Seimo kancleriu paskirtas 2006 m. spalį, po to, kai iš Seimo
kanclerio pareigų po kilusio vadinamojo privilegijų skandalo buvo priverstas
atsistatydinti buvęs kancleris Arvydas Kregždė.