Asociacijos vadovas J.Kraujelis pasitiki vienintele skaičių kalba. Iš gausybės statistikos ir ataskaitų jis dėlioja prognozes. Tad ir surengtame asociacijos bei ŽŪM vadovų pasitarime jis teikė konkrečius klausimus, analizavo žemdirbių lūkesčius, pagrįsdamas juos skaičių kalba.
Po pasitarimo LŽŪBA prezidentą Jeronimą KRAUJELĮ kalbino „ŪP“ korespondentė Aldona SVIRBUTAVIČIŪTĖ.
- Visiems įdomus klausimas, kokios buvo žemdirbių pajamos praėjusiais metais ir kokias prognozuojate šiemet?
- Mes kartu su ŽŪM ir Paskolų garantijų fondu skaičiavome, kad žemdirbių pajamos kartu su tiesioginėmis išmokomis ir kompensacijomis praėjusiais metais išaugo. Tos pajamos sudaro 5 mlrd. 444 mln. Lt. Palyginti su 2007 m., pajamos ūgtelėjo 11 proc. Vien iš darbo ir realizacijos gauta gerokai per 3 mlrd. Lt pajamų, kas sudarė 8 proc.
Mes sakėme ministerijos darbuotojams nedaryti ankstesnių klaidų. Teigdami, kad pajamos išaugo net 8 proc., nepamirškime pridurti, kokios buvo išlaidos produkcijos gamybai. Mūsų skaičiavimu, išlaidos padidėjo 15 proc. Vadinasi, daugelio ūkių biudžetuose atsirado skylės. Kaip ir valstybės biudžete.
- Kas lėmė pajamų augimą?
- Geros produkcijos kainos. Praėjusių ir dar ankstesnių metų ir pieno, ir grūdų supirkimo kainos buvo nemenkos. Pernykštis pirmasis pusmetis ir atnešė 8 proc. pajamų augimą. Bet reikia žiūrėti, kokios pajamos ir išlaidos buvo paskutiniais metų mėnesiais. Tada kainos nukrito bene 30 ir daugiau procentų.
- Ar žemdirbių organizacijos tarė savo žodį svarstant valstybės biudžetą?
- Šįkart visos žemdirbių organizacijos liko nuošalyje. Nepamenu tokių metų. Mes pasvarstėme patys ir viskas. Apmaudžios klaidos, kurių reikėtų vengti. Biudžete numatyti asignavimai žemės ūkiui sumažinti 12 proc. Asignavimai žemės ūkiui iš valstybės biudžeto sumažinti net 21,6 proc. Teko ne kartą kalbėti su valdžios vyrais, bet žinau vieną – nebuvome nei išgirsti, nei suprasti. Dėl ES paramos išmokų tarsi viskas aišku, bet keblumai prasideda dėl nacionalinių tiesioginių išmokų.
Praėjusiais metais jų buvo 451 mln. Lt. Šių metų biudžete tokios išmokos nenumatytos. Mums kyla daug klausimų. Tiesa, girdėjau finansų ministro žodžius, jog išmokos žemdirbiams išliks tokios, kokios buvo pernai. ŽŪM viceministras Aušrys Macijauskas irgi tikino, kad politiniame lygmenyje dėl išmokų sutarta ir tie pinigai bus. Norėčiau tuo tikėti. Bet mes norime matyti pažadus, parašytus juodu ant balto.
- Bet biudžete radosi vietos ir pinigų žemės ūkio valdymui?
- Man atrodo, kad tos išlaidos per didelės. Žemės ūkio srities institucijų valdymui skirta 65 mln. Lt. Apskritims skirta 42 mln. Lt, savivaldybėms žemės ūkio dotacijoms – 133 mln. Lt. Kažkiek pamažinta, palyginti su praėjusiais metais. Bet dar numatyta suma apskritims žemės ūkio reformai. Veterinarijai irgi atriekta didelė riekė. Suskaičiavus pamatėme, kad daugiau nei 300 mln. Lt skiriama administravimui, kontrolei. Mūsų galva, tokios lėšos per didelės.
- Labai didelės audros kilo dėl išmokų už 2008 metus mokėjimo ar nemokėjimo. Kaip jūs pakomentuotumėte žemdirbių pretenzijas?
- Vieni gavo, kiti – ne. 2008 m. tiesioginių išmokų už žemės ūkio naudmenas ir pasėlius buvo priskaičiuota 830 mln. Lt, o išmokėta vos 94 mln. Lt. Atotrūkis didžiulis. Bet reikia žmonėms paaiškinti, kur „dingo“ ES pinigai, kodėl jiems neišmokama. Schema labai paprasta. Pirmiausia reikia sumokėti savus pinigus, tada siunčiama deklaracija į Briuselį ir jie per du mėnesius tuos pinigus grąžina. Mūsų biudžetas gruodį nesurinktas, taigi vėlavimo priežastys aiškios. Stebina tai, kad niekas nesiima paaiškinti. Štai ir kyla pagrįsto nepasitenkinimo bangos.
- Bet nepasitenkinimas kyla dar ir dėl to, kad rajone vieni gauna tas išmokas, o kiti apeinami. Kodėl?
- Čia ir yra šuo pakastas. Niekur neįteisinta išmokų mokėjimo tvarka. Rajonuose, sakykim, nusprendžia išmokėti pirmiausia tiems, kas nukentėjo dėl stichinių nelaimių. Gal ir teisingai. Pirmenybė dar suteikiama tiems, kas investavo į ūkį. Bet numatyta ir dar viena sąlyga. Išmokos turi būti paskaičiuotos ne daugiau negu 100 tūkst. Lt. Vadinasi, stambesni ūkininkai vėl paliekami už borto. Kas priėmė tokį sprendimą, nederinę su partneriais? Tokie sprendimai yra diskriminaciniai.
- Kodėl žemdirbiai, net ir atitinkantys pirmumo reikalavimus, nesulaukia išmokų?
- Iš 183 tūkst. pateiktų paraiškų išmokoms gauti net 101 tūkst. neatitinka reikalavimų. Taip mums paaiškino Nacionalinės mokėjimo agentūros vadovas. Mes treniruotis pildyti paraiškas dėl pasėlių pradėjome prieš daug metų. Dabar aiškinama, kad daroma daug klaidų. Kas jas turi taisyti arba nekartoti? Bet juk tvarka turi būti. Dabar tvarka keičiama.
Pasėlių deklaravimu užsiims Žemės ūkio informacijos ir kaimo plėtros centras. Nacionalinė mokėjimo agentūra bus atsakinga už kontrolę ir išmokas. Mes abejojame, ar pagerės padėtis, kai atsiras dar vienas subjektas. Buvo aišku, iš ko reikalauti. Reikėtų atidėti tokį sprendimą ir gerai pasvarstyti.
- Kam, jūsų nuomone, turėtų būti suteikiami prioritetai skiriant tiesiogines ir kompensacines išmokas už pasėlius ir žemės ūkio naudmenas?
- Pirmiausia pradėkime kalbėti, kad iki sausio vidurio iš daugiau kaip 1 mlrd. 40 mln. Lt už 2008 m. deklaruotus pasėlius ir žemės ūkio naudmenas priskaičiuotų išmokų išmokėta tik apie 225 mln. Lt. Dėl krizės pabrango ūkiams suteikti kreditai ir ūkiai dėl stringančių atsiskaitymų už supirktą produkciją ir sumažėjusių grūdų bei pieno kainų negali laiku grąžinti paskolų, tad yra priversti dar daugiau didinti išlaidas.
Mes žinome, kad visiems ūkiams išmokėti išmokas per artimiausius mėnesius nėra finansinių galimybių. Todėl siūlome tiesiogines išmokas mokėti bendrovėms ir ūkininkams, kurie yra LŽŪBA, LŪS, Šeimos ūkininkų sąjungos nariai ir vykdo įsipareigojimus savo organizacijoms. Prioritetą reikia suteikti ir ūkiams, kurie įgyvendino investicinius projektus pagal programas ir kurie turi įsipareigojimų kredito įstaigoms, išteklių ir paslaugų tiekėjams.
- Jūs savotiškas lengvatas siūlote suteikti ir PVM bei kitų mokesčių mokėtojams, nors ši Vyriausybė nubrėžė lygiavos ženklą visiems be išimčių?
- Taip, naujoji mokesčių politika atnešė ir naujų korektyvų. Tai jautrus klausimas. Štai iki sausio 15 d. jau reikėjo sumokėti mokesčius, nes nuo sausio 16 d. jau įjungtas skaitiklis ir skaičiuojami delspinigiai. Tuo tarpu valdžia skolinga ūkininkui ar bendrovei. Tų delspinigių niekas nepadengs. Nei Briuselis, nei vietos valdžia. Mes pritariame moratoriumui dėl mokesčių įvedimo, nors neatsakytų klausimų daugybė.