Valdžios tragedija, kad ji ir po penktadienio dar nesupranta, jog ne
užsienis, ne opozicija, o premjero arogancija, susitaikėliškai elgiantis
kitoms trims valdžios partijoms, klojo raudoną kilimą riaušėms.
Isteriški A.Kubiliaus ir A.Valinsko aiškinimai apie sąmokslus ir riaušių
organizatorius rodo, kad valdžia didžiausia savo problema kažkodėl laiko
tuos, kurie daužė Seimo langus ir kėlė riaušes.
Valdžia lemtingai klysta. Riaušininkai - tik policijos problema, nors
guminių kulkų panaudojimas buvo neadekvatus situacijai.
Didžiausia valdžios problema - tie tūkstančiai žmonių, kurie taikiai
mitingavo prie Seimo, Šiauliuose, Alytuje, Panevėžyje ir Klaipėdoje.
Taip pat milijonas, o gal ir daugiau tų, kurie mitingo Vilniuje metu,
siekdami būti su juo, užkimšo visų didžiausių naujienų portalų takus.
To dar nebuvo. Šis milijonas, o gal ir daugiau, morališkai jau palaidojo
A.Kubiliaus kabinetą. Kaip beviltiškai nemokantį valdyti krizinės
situacijos.
Tokio nepasitikėjimo valdžia votumo net ši Seimo dauguma, kurioje daug
kas nesuvokia, ką daro, atmesti nepajėgi. A.Kubiliaus laikas išseko.
Kaip rašė politikos klasikas N.Machiavelli, valdovui nėra ko per daug
bijoti sąmokslininkų, kai yra mylimas tautos, bet jeigu ji priešiška jam
ir jo nekenčia, tada jis turi bijoti visko ir visų: „Išmintingi
valdovai, įvedę valstybėje gerą tvarką, visomis išgalėmis stengiasi
neįstumti didžiūnų į neviltį ir kartu įtikti tautai“.
O neapykantą, anot to paties N.Machiavelli, valdovas užsitraukia
grobuoniškumu ir kėsinimusi į savo valdinių turtą ir moteris.
Na, pavaldinių moterys A.Kubiliaus valdžiai rūpi tik tiek, kiek iš jų
galima nulupti papildomų mokesčių, o visa kita - kaip pirštu į akį.
Mitingo dieną A.Kubiliaus Vyriausybė buvo baigusi išnaudoti pasitikėjimo
ja išteklius. Bet ir atsidūrusi ant bedugnės krašto valdžia turėjo
galimybę suvaldyti padėtį. Tereikėjo nukelti kepurę prieš žmones.
Kas būtų bent kiek užglostęs iki tol menkai slepiamą A.Kubiliaus panieką žmonėms?
Neeilinis Seimo posėdis prieš mitingą, kurio metu Seimas nukerpa algas
sau ir ministrams. Konstitucinis Teismas išvakarėse leido tai daryti.
Naikinami sprendimai įkurti Energetikos ministeriją, įvesti kasos
aparatus smulkiesiems turgininkams, gal net sumažinami keli labiausiai
padidinti mokesčiai.
Apie priimtus sprendimus A.Kubilius ir A.Valinskas praneša mitingo
dalyviams iš tribūnos.
Ką pamatėme realybėje? Krizei pasiekus apogėjų, kai minia reikalauja
pasirodyti Seimo pirmininką, A.Valinskas kerta pietus „Stiklių“
prabangoje. A.Kubilius neišeina iš Vyriausybės bunkerio. Net
prezidentą V.Adamkų tauta pamato ir išgirsta iš prabangaus „Apvalaus
stalo“ restorano Trakuose.
Tarsi to dar būtų negana - Seimo nariai ir klerkai pro išdaužtus langus
kaišioja špygas mitingo dalyviams.
Žodžiu, visai valdžiai ta tauta buvo dzin.
Ką matome vėliau? Su paranoja besiribojantį belangio Seimo daugumos
lyderių bailumą. A.Valinskas skambina Klaipėdos merui ir reikalauja
neleisti rytdienos mitingo uostamiestyje.
Lietuvos televizija pakviečia A.Valinską ir A.Kubilių į specialią
laidą, skirtą įvykiams prie Seimo. Netrukus A.Valinsko patarėja
N.Pumprickaitė pareiškia laidos vedėjui: „Jeigu laidoje dalyvaus
G.Kirkilas ir Z.Vaišvila, valdžia neis į ją!“
Valdžia daro atvirą spaudimą nacionaliniam transliuotojui. Tik todėl,
kad dialogą paverstų savo monologu. Pakvimpa cenzūra. Bet apie cenzūrą
nuo pavasario net be jokios progos rėkavęs A.Kubilius dabar kažkodėl
apie tai jau nebekalbėjo.
Bandymas įvesti cenzūrą neduoda rezultatų. Išsigandę būti pavadinti bailiais,
valdžios vyrai ateina į laidą.
Ko išsigando? Diskusijos su G.Kirkilu, kurio net miško kiškutis jau
neišsigąstų. Juk opozicijos lyderis iki šiol pasireiškė tik kartą -
kai po pietų su A.Kubiliumi sutiko be pasipriešinimo praleisti Seimo
daugumos buldozerį per demarkacinę opozicijos liniją. Niokoti Lietuvos.
Kas toks buvo Z.Vaišvila, daugelis apskritai jau nebežino. Tai kaip
valdžia gali ryžtis dialogui su tūkstantinėmis miniomis, jei jos vadai net
G.Kirkilo su Z.Vaišvila sugeba išsigąsti?
Tai, kad jų laikas baigėsi, nei A.Kubilius, nei A.Šemeta, ką jau kalbėti
apie Seimo artistus ar buvusius liberalus, be abejo, nesuvokia.
Vidutinybė pasmerkta veikti tik pagal jai žinomą šabloną. Kūrybiškumas
jai - tik dar viena erezija. Dažnai - ir žmoniškumas. O jei
vidutinybė dar užsispyrusi kaip ožys ar, neduok Dieve, apimta
mesianizmo? Tokie gali gelbėti tautą iki paskutinio lietuvio bankroto.
Valdžia faktiškai liko be sąjungininkų. Bet ji ir toliau bandys
vaizduoti, kad turi mandatą valdyti, kaip jai į galvą tik šauna.
Darys tai dar vis labiau dairydamasi į šalis. Gąsdindama ir
gąsdindamasi pati. Įvardydama vis naujų priešų. Nereikėtų labai
stebėtis, jei netrukus priešų sąrašas Lietuvoje bus toks pat ilgas, kaip
SSRS 1937-aisiais. Na, bent jau kaip R.Pakso
tapšnojimo pabaigoje.
Pirmieji jau įvardyti. Žiniasklaida. Atskiri laikraščiai. Lietuvos
radijas ir televizija.
Blogu staiga tapo net J.Stalino saulę parvežusio J.Paleckio anūkas, kurį konservatoriai ir jų propaganda dar visai neseniai savo „organuose“ liaupsino ir šlovino, kaip savą didvyrį, kai šis suvapėjo apie „Lietuvos ryto“ nacionalizaciją.
Netrukus ateis eilė ir saugumo bei policijos vadams. Profsąjungoms. Bendrovėms.
Verslininkams. O po to ir per minkštiems konservatoriams - kovojant su
priešais partiją teks neišvengiamai valyti.
Juo ilgiau išsilaikys A.Kubiliaus Vyriausybė, juo daugiau nuožmių
priešų reikės įvardyti. Galiausiai priešais taps visa Lietuva, išskyrus
vieną kitą tūkstantį Tėvynės sąjungos fanatikų. Tada ateis krachas.