Nors Džiuljeta didžiuojasi savo kilme, ji nusprendė pradėti naują gyvenimą: „Mano draugas dirba siuvėju Airijoje. Jis padėjo čia atvykti ir pradėti dirbti“.
Lietuvę greitai pamėgo ir siuvyklos vadovas, pasidžiaugęs puikia moters anglų kalba, ir klientai. Kai lietuvei suplaukė beveik viso miesto užsakymai, ji įkūrė savo siuvyklą.
J.Daunorienė, kurios giminėje siuvėjos profesija yra paveldima, gyvenimu nesiskundžia ir teigia esanti labai laiminga.
„Žmonės čia labai draugiški. Dievinu šį miestą“, - sakė lietuvė.