Rūpinimasis gyvūnų sveikata ir gerove – privalomas

Jų privaloma laikytis pareiškėjams, deklaruojantiems žemės ūkio naudmenas tiesioginėms išmokoms gauti, siekiantiems paramos pagal šešias Lietuvos kaimo plėtros 2007−2013 metų programos (KPP) priemones, taip pat siekiantiems gauti paramą už energetinius augalus, skirtus biokuro gamybai, perdirbimui skirtas braškes ir avietes bei atskiras tiesiogines išmokas už baltąjį cukrų.

Minėti reikalavimai vadinasi kompleksinio paramos susiejimo – juos sudaro geros agrarinės ir aplinkosaugos būklės (GAAB) bei valdymo reikalavimai. Iki šiol ūkininkai turėjo laikytis tik GAAB reikalavimų, tačiau dabar teks atkreipti dėmesį ir į aplinkosaugos, maisto saugos, veterinarijos, augalų apsaugos ir gyvūnų sveikatos bei gerovės reikalavimus. Naujieji reikalavimai yra viena iš pagrindinių ES Bendrosios žemės ūkio politikos reformos dalių.

Kompleksinio paramos susiejimo reikalavimų turi laikytis siekiantieji paramos pagal šias KPP priemones: „Išmokos ūkininkams vietovėse, kuriose yra kliūčių, išskyrus kalnuotas vietoves“, „NATURA 2000 išmokos ir su direktyva 2000/60/EB susijusios išmokos“, „NATURA 2000 išmokos“, „Agrarinės aplinkosaugos išmokos“, „Pirmas žemės ūkio paskirties žemės apželdinimas mišku“, „Miškų aplinkosaugos išmokos“.

Kompleksinio paramos susiejimo reikalavimai įgyvendinami keliais etapais. GAAB reikalavimai jau taikomi. Valdymo reikalavimai, suskirstyti į tris dalis (A, B ir C), bus pradėti taikyti nuo 2009 m. ir nuo 2011 m.

Pirmosios dalies (A) reikalavimai bus taikomi nuo šių metų pradžios. Tai reiškia, kad šiemet paramos sieksiantys ūkininkai jau privalo jų laikytis, o Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos (NMA) atstovai patikrų metu aptikę pažeidimų gali apkarpyti skirtas išmokas, kraštutiniu atveju – iš viso jų neišmokėti. Išmokų mažinimas priklausys nuo nustatytų reikalavimų nesilaikymo masto, pastovumo bei periodiškumo.

A dalies reikalavimai susiję su laukinių paukščių natūralių buveinių ir laukinės floros, faunos apsauga, požeminio vandens apsauga nuo taršos, taip pat nuotekų dumblo naudojimu. Taip pat NMA atstovai nuo šiemet tikrins, ar ūkininkai laikosi vandenų apsaugos nuo taršos nitratais, ūkinių gyvūnų ženklinimo ir registravimo reikalavimų.

Gyvulius laikantys būsimieji pareiškėjai turi įsidėmėti, kad jų ūkis turi būti įregistruotas Ūkinių gyvūnų registro duomenų bazėje. Joje būtinai reikia nurodyti ūkinių gyvūnų savininką ir bandos laikymo vietą. Be to, Ūkinių gyvūnų apskaitos žurnale ir Ūkinių gyvūnų registro duomenų bazėje duomenys apie laikomus galvijus turi būti teisingi.

Pareiškėjai neturėtų pamiršti visus ūkyje esančius galvijus tinkamai ir laiku suženklinti bei užregistruoti. Kiekvienas galvijas privalo turėti teisingai užpildytą pasą, kurį ūkininkui reikia turėti net ir pervežant gyvulius į kitą vietą.

Pagal A dalies reikalavimus taip pat išskiriama, kad gyvulių tankis deklaruotame plote turi būti ne didesnis kaip 1,7 sutartinio gyvulio vienam hektarui žemės ūkio naudmenų.

Jeigu laikoma daugiau kaip 10 sutartinių gyvulių, ūkiuose turi būti įrengtos reikiamos talpos mėšlidės, atitinkančios aplinkosaugos reikalavimus mėšlui tvarkyti. Mėšlidėse turi tilpti ne mažiau kaip 8 mėnesių kiaulių ir paukščių mėšlas, o galvijų, arklių, avių ir kitų gyvūnų – 6 mėnesių mėšlas. Šis reikalavimas netaikomas savo ūkiuose įsirengus gilius tvartus.

Dalis naujųjų reikalavimų susiję su laukinės faunos ir floros puoselėjimu bei siekiant nuo taršos apsaugoti vandenį.

Jei pareiškėjas deklaravo NATURA 2000 teritorijai priklausančius žemės plotus, jam negalima aparti ten esančių pievų ir ganyklų, jų persėti kultūrinėmis žolėmis ar apsodinti mišku. Minėtose teritorijose taip pat negalima eksploatuoti naudingų iškasenų. Šie reikalavimai taikomi toms teritorijoms, kuriose išvardytos veiklos yra draudžiamos.

Pažymėtina, kad norint apsaugoti vandenį nuo nitratų, užterštas pavojingomis medžiagomis nuotekas pareiškėjams draudžiama tiesiogiai išleisti į gruntinį vandenį.

Pareiškėjai, norėdami deklaruotame plote tręšimui naudoti dumblą, privalės turėti įstatymo numatyta tvarka parengtą tręšimo planą. Jį reikės susiderinti su regiono, kurio administruojamoje teritorijoje bus vykdomas tręšimas, aplinkos apsaugos departamentu.

Kaip pareiškėjai ir paramos gavėjai laikosi kompleksinio paramos susiejimo A dalies reikalavimų bus tikrinama jau nuo šių metų pradžios.

Patikros dėl valdymo reikalavimų antrosios dalies (B) reikalavimų ūkininkams prasidės nuo 2011 metų. Tai valdymo reikalavimai susiję su augalų apsaugos produktų naudojimu, maisto ir pašarų sauga bei ūkinių gyvūnų sveikata.

Siekiant tinkamai naudoti augalų apsaugos produktus, ūkininkai turės laikytis trijų pagrindinių reikalavimų. Vienas iš svarbiausių reikalavimų – asmenys, kurie naudos augalų apsaugos produktus profesionaliam naudojimui, privalo turėti agronominio mokslo diplomą arba augalų apsaugos kursų baigimo pažymėjimą.

Be to, jie žemės ūkio valdose turi naudoti tik registruotus augalų apsaugos produktus ir pagal Augalų apsaugos produktų įvežimo, sandėliavimo, prekybos ir naudojimo taisyklėse nustatytą formą, vesti jų apskaitos žurnalą. Reikėtų įsidėmėti, kad augalų apsaugos produktus leidžiama purkšti tik galiojančius pažymėjimus turinčiais purkštuvais.

Kita B dalies valdymo reikalavimų dalis susijusi su maisto ir pašarų sauga, kurios nuo 2011 m. turės laikytis būsimieji paramos gavėjai.

Maisto tvarkymo ir pašarų ūkio subjektai turi būti registruoti ar patvirtinti teisės aktų nustatyta tvarka. Jie privalės turėti Rizikos veiksnių analizės ir svarbių valdymo taškų sistemos principais pagrįstas bei įdiegtas ir įgyvendintas procedūras, o pirminės maisto tvarkymo ir pašarų ūkio subjektai turės vadovautis kiekvienam konkrečiam sektoriui skirtomis Geros higienos praktikos ir Geros praktikos gairėmis.

Pareiškėjai ar paramos gavėjai, kurie gamina maisto produktus ir pašarus, juos laiko, gabena, prekiauja ir naudoja, turės tvarkyti apskaitą ir saugoti jos dokumentus.

Taip pat pagal teisės aktų reikalavimus maisto tvarkymo ir pašarų ūkio subjektai turi ženklinti produktus, turėti atsekamumo sistemą ir ją taikyti bei parengti ir vykdyti nesaugaus maisto ar pašaro pašalinimo iš rinkos procedūrą.

Dar keli B dalies reikalavimai susiję su ūkinių gyvūnų sveikata.

Pareiškėjas privalo nedelsdamas pranešti teritorinei valstybinei maisto ir veterinarijos tarnybai apie šių ligų pasireiškimą: snukio ir nagų ligos, kiaulių vezikulinės ligos, mėlynojo liežuvio ligos, galvijų maro, smulkiųjų atrajotojų maro, epizootinės hemoraginės elnių ligos, avių ir ožkų raupų, vezikulinio stomatito, Tešeno ligos, žvynelinės ligos ir Rifto slėnio karštligės.

Jeigu pareiškėjo ūkyje krito vyresnis nei 24 mėn. galvijas ar planuojama savo reikmėms skersti vyresnį negu 30 mėn. amžiaus galviją, apie tai taipogi reikia pranešti teritorinei valstybinei maisto ir veterinarijos tarnybai. Šią instituciją reikia informuoti ir apie galvijus, kuriems pastebėti centrinės nervų sistemos pažeidimai.

Dar vienas iš reikalavimų, kad atrajotojai negali būti šeriami gyvūniniais baltymais arba pašarais, kurių sudėtyje yra gyvūninių baltymų. Tiesa, dėl gyvūnų mitybos šiuo atveju yra keletas išimčių, numatytų 2005 m. rugpjūčio 5 d. Komisijos reglamente (EB) Nr. 1292/2005.

Be to, ūkyje turi būti pildomas veterinarinių medicinos produktų ir vaistinių pašarų, įsigytų pagal veterinarijos gydytojų receptus ir sunaudotų gyvūnams, apskaitos žurnalas. Jis turi būti rengiamas vadovaujantis LR Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktoriaus 2003 m. įsakymo „Dėl Veterinarinės medicinos produktų ir vaistinių pašarų, naudojamų produkcijos gyvūnams, apskaitos ir naudojimo kontrolės“ nuostatomis.

Nuo 2011 metų NMA atstovai tikrins, ar paramos gavėjai bei pareiškėjai laikosi ir trečiosios dalies (C) reikalavimų. Jie yra susiję su gyvūnų gerove.

Pagal valdymo reikalavimus galvijų laikymo vietos turi būti pakankamai apšviestos, kad bet kuriuo paros metu galima būtų juos apžiūrėti. Atsižvelgiant į galvijų rūšį, jų judėjimo laisvė turi būti nevaržoma, o jie patys šeriami fiziologines reikmes atitinkančiu pašaru (atsižvelgiama į galvijų amžių, svorį ir rūšį).

Numatyti ir specialūs veršelių ar kiaulių laikymo reikalavimai. Veršelių laikymo vietos grindų danga turi būti tvirta ir neslidi, guoliui skirta vieta turi būti sausa ir neturėti neigiamo poveikio veršeliams. Kiaulių laikymo vietos grindų danga turi būti tvirta ir neslidi, kad kiaulės galėtų nesunkiai atsigulti, pailsėti ir atsistoti.

Nacionalinės mokėjimo agentūros apmokėta informacija.