Ar eksporto subsidijos pasieks ūkininkus?

Vanda Vasiliauskienė ("Kaimo laikraštis")
Europos Komisija (EK) įsipareigojo taikyti rinkos paramos priemones – numatoma vėl mokėti eksporto subsidijas už sviestą, sūrį ir pieno miltelius.
Eksporto subsidijos (grąžinamosios išmokos) buvo panaikintos 2007-ųjų birželį, nes tuomet pasaulio rinkose ilgai laikėsi aukštos kainos. Dabar, kai pasaulio rinkos kainos yra mažesnės už ES intervencines ir rinkos kainas, eksportuotojai nepajėgūs konkuruoti.
Komisija siekia aiškiai parodyti pieno gamintojams ir pieno pramonei savo pasiryžimą visapusiškai panaudoti turimas priemones rinkai remti ir gamintojų pajamoms užtikrinti. ŽŪM pažymi, kad intervencinis sviesto ir nugriebto pieno miltelių pirkimas bus taikomas nuo kovo 1 d. ir tęsis iki rugpjūčio pabaigos.
Krizės akivaizdoje šis sprendimas būtų tam tikra išeitis ir galimybė mūsų šalies žemdirbiams atsitiesti, nes per pastaruosius metus pieno supirkimo kainos Lietuvoje nukrito apie 35 proc. Manoma, kad eksporto subsidijų atnaujinimas turėtų pagerinti situaciją pieno gamintojų naudai, nes dabar didėjanti pigios produkcijos pasiūla ir mažos pieno supirkimo kainos ūkininkus stumia į bankrotą. Šį šeštadienį svarstome: „Ar pagerins žemdirbių padėtį vėl mokamos eksporto grąžinamosios išmokos už sviestą, sūrį ir pieno miltelius?”
Žemės ūkio viceministras Aušrys MACIJAUSKAS: „Kol kas konkreti eksporto subsidijų suma nėra paskaičiuota, tačiau aišku, kad tai bus nemenka parama Lietuvos pieno gamintojams, atsiras galimybė peržiūrėti pieno supirkimo kainas vietinėje rinkoje. To reikia ne tik mūsų, bet ir kitų šalių ūkininkams. Apie tai kalbėta „Žaliosios savaitės“ metu Vokietijoje. Eksporto subsidijų mokėjimo klausimą aktyviai kėlė Lietuvos, Lenkijos, Latvijos, kitų šalių atstovai.
Eksporto subsidijų atnaujinimo siekėme dėl to, kad pieno produktų eksportuotojams darosi vis sunkiau konkuruoti su pigesne trečiųjų šalių produkcija. Jaučiamas į mūsų šalį padidėjęs pieno importas iš Latvijos. Pastaruoju metu pasigirsta minčių, kad pieno perdirbimo įmonės nesivadovauja „Pieno tyrimų” laboratorijos rezultatais ir tenkinasi tik savo laboratorijų duomenimis. ŽŪM nežada su tuo taikstytis ir stebi situaciją. Jeigu bus įvestos eksporto subsidijos, sieksime, kad jos pasiektų žemdirbius. Būtina skatinti dialogą tarp pieno perdirbėjų bei gamintojų.”
AB „Pieno žvaigždės” vykdantysis direktorius Linas SASNAUSKAS: „Lietuvą pasiekusią žinią apie grąžinamas eksporto subsidijas vertiname labai pozityviai. Pranešama, kad parama bus teikiama didžiausioms pieno produktų grupėms: fermentiniam sūriui, pieno milteliams, sviestui. Tai turėtų iš „mirties taško“ išjudinti pastaruoju metu sustingusią pieno produktų eksporto rinką.
Vertindami skiriamų subsidijų dydžius, matome, kad EK intervenciją į prekių rinką imasi vykdyti labai atsargiai, iš pradžių skirdama mažą paramą. Vilties teikia, kad eksporto parama bus peržiūrima, atsižvelgiant į situaciją tiek Europos šalių, tiek pasaulinėse pieno produktų rinkose. Tai drąsus žingsnis, neabejotinai sukėlęs nepasitenkinimų didžiosiose pienininkystės šalyse, kurios nepritaria ES paramai, galinčiai turėti įtakos laisvos rinkos santykiams.
Kol kas dar anksti prognozuoti, kokią įtaką skiriamos subsidijos turės Lietuvos pieno sektoriaus dalyviams. Mes viliamės, kad tai paskatins galimybę parduoti produkciją pasaulinėje rinkoje, tačiau neturėtume užmiršti, kad konkuruojame su itin efektyviais pasauliniais perdirbėjais, kurie neliks abejingi ES vykdomai politikai ir stengsis išlaikyti turimas rinkas.
Manau, kad artimiausiu metu skirtos subsidijos neturės poveikio žaliavinio pieno supirkimo kainai Lietuvoje, tačiau tai galėtų sumažinti besikaupiančią įtampą pieno sektoriuje. Žemdirbiams mokamą kainą už žaliavinį pieną lemia pieno produktų pardavimo kaina Lietuvoje ir eksporto rinkose. Artimiausiu metu, esant perprodukcijai bei ekonominiam sunkmečiui, subsidijos turėtų pagyvinti prekybą, o tai leis perdirbti žemdirbių parduodamą žaliavinį pieną. Ateityje, jei mokamos eksporto paramos dydis skatins nenuostolingą tarptautinę prekybą, tai teigiamai įtakos žaliavinio pieno rinką.”
Lietuvos pieno gamintojų asociacijos pirmininkas Jonas VILIONIS: „Seniai to norėjome, bet pieno perdirbėjai mūsų reikalavimų negirdėjo.
Jie galėjo žemdirbių sąskaita mažinti kainas, pranešę apie tai vos prieš 15 dienų. Šiandien jau nėra kitos išeities – subsidijos būtinos dėl rinkos pokyčių. Bandysime daryti įtaką Žemės ūkio ministerijai, prašysime Agrarinės ekonomikos instituto specialistų, kad atliktų skaičiavimus. Jeigu perdirbėjai prigamino ir sukaupė produkcijos atsargas mažindami pieno supirkimo kainas, būtina ieškoti galimybių, kad pinigai pasiektų žemdirbius”.
Kooperatyvo „Pieno gėlė” valdybos pirmininkas Andriejus STANČIKAS: „Jeigu bus pradėtos mokėti eksporto subsidijos, žemdirbių situacija pagerės ir pieno supirkimo kainos turės stabilizuotis. Tik neaišku, kaip bus paskirstomi pinigai, nes jie pateks tiesiai į perdirbėjų rankas. Apie tai diskutavome su Žemės ūkio ministerijos ir Seimo Kaimo reikalų komiteto atstovais.
Bijome, kad neliktume, kaip sakoma, prie „suskilusios geldos”, nes situacija kaime sudėtinga, be viso to dar ūkininkus gąsdina nauja mokesčių sistema. Jeigu subsidijos bus išmokamos perdirbimo įmonėms, dėmesį į tai turėtų kreipti Vyriausybė. Šia linkme rimtai žada dirbti ir ŽŪM”. Griškabūdžio žemės ūkio bendrovės (Šakių r.) valdybos pirmininkas Petras PUSKUNIGIS: „Situaciją komentuoti kol kas anksti, nes nedaug yra informacijos apie eksporto grąžinamąsias subsidijas.
Dabar perdirbimo įmonių sandėliai prikrauti produkcijos, o mums, gamintojams, vėluojama atsiskaityti už parduotą pieną dėl to, kad perdirbėjai nerealizuoja turimų rezervų.
Jeigu subsidijos būtų pradėtos taikyti nuo kovo, tai, kol „suvaikščios” popieriai, tik birželį–liepą gautume pinigus. Sunku pasakyti, kokią naudą iš viso to patirtų žemdirbiai. Nelabai norisi tikėti, kad pieno gamintojams kas nors tektų, nes jie visada paskutiniai toje darbų grandinėje.”

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App StoreGoogle Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2026 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.