Vyriausioji tarnybinės etikos komisija praėjusių metų spalio 9 d. sprendimu sprendimu pripažino, kad buvęs tuomečio premjero Gedimino Kirkilo patarėjas S.Spėčius, prėjusių metų gegužės 20 nutraukęs valstybės tarnybos santykius ir tą pačią dieną įsidarbinęs bendrovėje „Leo LT“ akcinės bendrovės valdybos nariu, pažeidė Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo 18 str. nuostatas, nes nebuvo praėjęs vienerių metų terminas nustojus jam eiti valstybės tarnyboje pareigas, susijusias su bendrovės „Leo LT“ steigimo proceso ir kitų klausimų, susijusių su šia bendrove, sprendimu ir priežiūra.
Komisija įstatymo nuostatų pažeidimą galėjo konstatuoti tik tuo atveju, jei būtų nustačiusi, kad per paskutinius darbo metus jo tarnyba buvo tiesiogiai susijusi su bendrovės „Leo LT“ veiklos priežiūra ar kontrole; arba kad jis dalyvavo svarstant ar priimant bendrovei „Leo LT“ palankius sprendimus konkurso ar kitokiu būdu teikti valstybės užsakymus ar finansinę paramą „Leo LT“.
Pareiškėjo manymu, nė viena šių aplinkybių nebuvo nustatyta, VTEK savo sprendimą grindė ne objektyviais duomenimis ir teisės normomis, o įvairaus pobūdžio prielaidomis, abejonėmis ir subjektyvia nuomone.
VTEK prašė teismo atmesti skundą kaip nepagrįstą. Komisijos atstovas teismui paaiškino, kad pareiškėjas, aiškindamas įstatymo 18 str. turinį, sureikšmina atskirus žodžius ar jų junginius ir visiškai ignoruoja sisteminį, loginį ir teleologinį aiškinimo būdus. Teisės norma turi būti aiškinama ne atskirai, o kitų teisės normų kontekste, atsižvelgiant į įstatymų leidėjo ketinimus ir tikslus.
Įstatymo 18 str. kalbama ne tik apie priimamus palankius sprendimus, bet ir apie kitokiu būdu teikiamus valstybės užsakymus ir finansinę paramą, tad sąrašas galimų palankių sprendimų ar finansinės paramos nėra ir negali būti baigtas. Pasinaudoti valstybės tarnybos teikiamomis galimybėmis asmeniniais tikslais galima ir steigiant bendrovę. Šiuo atveju buvo steigiama nacionalinio investuotojo mišraus – valstybinio ir privataus – kapitalo bendrovė ir tai vienintelis atvejis Lietuvoje, todėl įstatyme jis neapibrėžtas.
Būtent tokios bendrovės steigimas suteikė dideles galimybes pareiškėjui, rengusiam bendrovės steigimo esmines nuostatas ir aktyviai dalyvavusiam steigimo procese, užsitikrinti sau keliskart geriau mokamą darbą. Komisijos nuomone, pareiškėjas negalėjo įsidarbinti bendrovėje „Leo LT“ valdybos nariu, nes jo tarnybinės funkcijos iki pat išėjimo iš valstybės tarnybos dienos buvo susijusios su šios bendrovės steigimo proceso ir kitų klausimų, susijusių su šia bendrove, sprendimu ir priežiūra.
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, išnagrinėjusi administracinę bylą, priėjo išvadą, kad VTEK 2008-10-09 sprendime pagrįstai nustatė, kad S. S. pažeidė Įstatymo 18 str. reikalavimus, įstatymo nuostatas aiškino ir taikė tinkamai, pareiškėjo veiksmus įvertino visapusiškai ir objektyviai išnagrinėjusi visas reikšmingas aplinkybes, todėl naikinti Komisijos sprendimą šioje dalyje nėra pagrindo.
Teismas nustatė, kad S.Spėčiaus veiksmai, kai jis, pasitraukęs iš šalies ministro pirmininko patarėjo pareigų, 2008 metų gegužės 20-ąją davė sutikimą ir tą pačią dieną buvo išrinktas „Leo LT“ valdybos nariu, neabejotinai atitinka Įstatymo 18 str. numatytų draudimų turinį.
Tačiau nustatydama pareiškėjui atitinkamus įpareigojimus, VTEK viršijo savo kompetencijos ribas, todėl teismas panaikino sprendimo dalį, kuria nuspręsta įpareigoti S.Spėčiui vienerius metus laikytis Lietuvos Respublikos viešųjų ir privačių interesų derininio valstybės tarnyboje įstatymo 20 str. nustatytų apribojimų.
Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.