Trys nacionaliniai paukščiai žiemoja Ventės rage, vyriausiojo ornitologo Vytauto Jusio sodyboje, nes nesugebėjo pritapti prie migruojančiųjų būrio.
„Lietuviški baltieji gandrai žiemoja pietinėje Afrikoje. Į žiemavietes jie išlekia rugpjūčio gale ar rugsėjo pradžioje. Tačiau kai kurie dėl įvairių priežasčių (dažniausiai išauginti žmonių) lieka žiemoti mūsų krašte. Maniškis (nuotraukoje kairėje) mūsų platumose praleidžia jau penktą žiemą. Pirmą žiemą jį globojau aš, antrą - buvo priglaustas gerų žmonių Kaliningrado srityje, trečią ir ketvirtą žiemojo Kaune, Gyvūnų globos draugijos prieglaudoje (būdavo pagaunamas Nidoje ir nuvežamas į Kauną). Praėjusį rudenį jis niekur neišskrido (paprastai spalio viduryje išskrisdavo žiemoti į Nidą) ir liko Ventės rage. Lapkričio pabaigoje po gausaus sniego į kiemą atskrido dar du pirmamečiai gandrai. Visi dabar nakvoja ant ūkinio pastato stogo. Maitinu juos antienos atliekomis ir žuvimis. Tos, kurias paliko žvejai iš Švenčionėlių ir Lentvario, labai pravertė, - sako V.Jusys.
Ne tik šie ėdrūnai į šeimininko ir jo žmonos Kristinos bei dukters Vakarės rankas kasdien žiūri. Šiltnamyje krypuoja galvą ir godžiai žiojasi gulbė, kurią ornitologas per šalčius nuo ledo netoli molo pakėlė jau nepaeinančią. Jusiai jai verda kruopas, įtarkuoja kopūstą, moliūgą. Kai atsiras didesnių properšų lede – vėl paleis į marias.
Poledinės žūklės mėgėjai ir šį savaitgalį plūsta į pamarį, Minijos senvagę iš visos Lietuvos, nors ledas ant Kuršių marių ir patižęs. Jei atsiras norinčiųjų palikti sužvejotą smulkmę gandrų trijulei – V.Jusys padėkos. Gal taip tradicija dalintis gėriu su likimo nuskriaustais sparnuočiais sunkmečiu įgaus tąsą?
Gandrai be žmogaus pagalbos per žiemą neišsiverstų, o štai pilkieji garniai iškenčia šalčius. Pasak Vilniaus universiteto Ekologijos instituto Paukščių ekologijos laboratorijos mokslo darbuotojo Sauliaus Švažo, kintant klimatui ir dėl žmonių ūkinės veiklos daugėjant nuolat neužšąlančių vidaus vandenų, pilkieji garniai jau priskiriami nuolat, bet negausiai Baltijos regione žiemojančių vandens paukščių grupei. Ne vienas tokių nuolat goglinėja netoli Mingės, žvejų mėgėjų mekos.
Sausio pradžioje Lietuvos vandens telkiniuose suskaičiuoti 107 pilkieji bei 9 baltieji garniai. Tikėtina, kad jų šalyje žiemoja apie 150. Žinoma, daugiausia pastebėta neužšąlančiuose vandenyse - Nemune ties Kauno HE, Elektrėnų mariose, Drūkšių ežere ties Ignalinos AE. Pastarosiomis šiltomis žiemomis iki 100 pilkųjų garnių žiemodavo Kuršių mariose ir Nemuno deltoje. Šaltą šiųmetį sausį dauguma pasitraukė. 70 pilkųjų garnių telkėsi neužšąlančioje Aistmarių dalyje Priegliaus upės ištakose ties Karaliaučiumi, apie 120 – Gdansko įlankoje ties Vyslos delta ir kt.
Atvykėliui į pamarį vis rūpi sužinoti šį tą daugiau, nei į akiratį pakliūva. Štai pernai spalį Ventės rage ir Rusnėje buvo organizuotos dvi tarptautinės konferencijos, kurių rezoliucijos skelbė naujos veiklos pradžią. Dalyvaujant tarptautinėms aplinkosaugos organizacijoms ir fondams, žadėta išplėtoti gamtinį pažintinį turizmą abipus Lietuvos-Rusijos Kaliningrado srities sienos, Nemuno upės deltoje ir baseine. Tai būtų naujų verslų bei pajamų šaltinis vietos bendruomenėms, supažindinant su gamtinėmis vertybėmis, migruojančiais paukščiais, svarbiausiomis jų buveinėmis.
Pasak S.Švažo, visus šiuos siekius skatina tarptautinė aplinkosaugos programa „Sparnai virš vandenų“ („Wings Over Wetlands“). Tai – didžiausia šiuo metu Jungtinių Tautų Aplinkos programos (UNEP) ir kelių kitų tarptautinių aplinkosaugos organizacijų vykdoma vandens paukščių bei jų svarbiausių buveinių apsaugos programa, kurios biudžetas – daugiau kaip 10 mln. eurų.
Ji vykdoma 14-oje Europos, Azijos ir Afrikos valstybių, kuriose yra svarbiausios migruojantiems vandens paukščiams teritorijos. Viena tokių tarptautinės svarbos vietų – Nemuno deltos regioninis parkas. Tai – viena iš keturių svarbiausių Europos teritorijų, kur susitelkia migruojantys vandens paukščiai bei peri daugelis retų ir nykstančių paukščių rūšių.
Lietuvoje programos „Sparnai virš vandenų“ lėšomis Rusnėje steigiamas naujas migruojančių paukščių tyrimo centras, bus išleistas leidinys apie Nemuno deltos regioninį parką, tarptautinės svarbos gamtinę teritoriją. Nes vienas programos prioritetų - gamtinio pažintinio turizmo plėtra, teigia S.Švažas.
Ir išties Rusnės saloje, ties Nemuno ir Skirvytės upių išsišakojimu, jau nuo pernai rudens ant dviaukščio tuščio Ekologijos instituto pastato sienos pakabinta iškaba „Paukščių tyrimo centras“. Visgi nė karto ten neteko užtikti žmogaus, kuris papasakotų apie paukščius. Durys vis užrakintos. Tik garažuose šeimininkauja mažos žvejybos įmonės savininkas, apie paukščius nieko nežinąs.
„Anais laikais vyriausybė panaudos sutartimi šiuo pastatu leido mums naudotis, bet trūko lėšų sutvarkyti, tad stovėjo tuščias“, - sako Ekologijos instituto direktorius Mečislovas Žalakevičius. Pernai Jungtinių Tautų programos „Sparnai virš vandenų“ ir Pasaulio aplinkos apsaugos fondo lėšomis jį suremontavo, įrengė informacinį centrą, vasarą čia apsistos ir dirbs atvykę darbuotojai.
Taigi, su pažintinio turizmo plėtra nėra nieko bendra. Nemuno deltos regioninio parko direkcija, taip pat valdanti dviaukštį pastatą salos gilumoje, turi du ekologijos, vieną kraštotvarkos, bet nė vieno ornitologijos specialisto. Tad vis prašo Ventės rago ornitologo Vytauto Jusio pagalbos, kai atvažiuoja grupės, norinčios stebėti žiemojančius, migruojančius ar sukančius lizdus paukščius.
„Ventės rage pernai žiedavome 97 rūšių per 80 tūkst. paukščių. Daugiausia pakliuvo didžiųjų, mėlynųjų zylių, varnėnų, nykštukų, ilgauodegių zylių, liepsnelių, kikilių, karetaičių, juodųjų zylių, šelmeninių kregždžių. Pagal žieduotų paukščių skaičių tai penktas rezultatas nuo 1929 metų. Pagauta ir keliolika ypač retų paukščių: kuoduotasis vieversys, trys nykštukinės, septynios geltonbruvės krosnialindos, baltabruvis nykštukas, trys geltonsnapiai čivyliai“, - pasakoja V.Jusys.
Į Ventės rago gaudykles pernai pakliuvo per šimtą paukščių, žieduotų 13-oje šalių.
ARNHEM žiedus turėjo 5 mėlynosios zylės, BRUSSELS – 8 mėlynosios ir 1 didžioji zylės, BUDAPEST – didžioji krakšlė, GDANSK – 5 mėlynosios ir 4 didžiosios zylės, HELGOLAND – mėlynoji zylė, HELSINKI – nykštukas ir 5 didžiosios zylės bei žaliukė), KAUNAS – mėlynoji ir didžioji zylė, MASALU –19 ilgauodegių, juodų, mėlynųjų, didžiųjų zylių ir žaliukė, MASKVA – dvi ilgauodegės zylės, kikilis, lakštingala, 6 mėlynosios zylės, 2 didžiosios zylės ir juodgalvė devynbalsė, PARIS – didžioji zylė, PRAHA – mėlynoji zylė, RIGA – 6 ilgauodegės zylės, margasparnė musinukė, juodoji zylė, 10 mėlynųjų zylių, 6 didžiosios zylės, 2 šiaurinės pilkosios zylės ir STOCKHOLM – nykštukas ir mėlynoji zylė.
„Reikia skubiai spręsti daug problemų, susijusių su paukščių, jų kertinių buveinių apsauga Nemuno deltoje, ypač Rusijos dalyje“, - žurnalistei pernai rudenį pasakojo S.Švažas. Vienas svarbiausių siūlymų - tarptautinės Ramsaro konvencijos saugomos teritorijos steigimas Nemuno deltos Rusijos pusėje. „Tai būtina padaryti kuo greičiau, nes rusai Kuršių mariose jau planuoja naftos gręžinius, statybas Poleske“, - sakė jis.
Tai, kad Rusnėje dvi vokiečių organizacijos pernai spalį surengė dar vieną tarptautinę konferenciją tokiu pat pavadinimu „Nemuno delta – tarptautinės svarbos teritorija paukščiams“, S.Švažas vadino nesusipratimu. „Organizavo net neinformavę Lietuvos ornitologų draugijos, jokių mokslo institutų ar universitetų, Paukščių žiedavimo centro. Jeigu mes sugalvotume kažką panašaus Vokietijoje, kiltų didelis skandalas, bet Lietuvoje - galima. Net specialią rezoliuciją apie paukščius „Memel-deltoje“ priėmė. Taip dubliuojant veiklas paprasčiausiai prarandamos, o galbūt išplaunamos ir taip mažos aplinkosaugai skirtos įvairių tarptautinių fondų lėšos“, - apmaudą išsakė S.Švažas.
Bet ir šio mokslininko iniciatyva surengta dviejų dienų tarptautinė konferencija, kurioje dalyvavo per 20 žmonių, vyko ne didžiuliame „Paukščių tyrimo centre“ Rusnėje, kuris dešimtmečiais stovi tuščias, nors turėtų tarnauti mokslo reikmėms. Konferenciją Ekologijos institutas organizavo prie Kuršių marių, Šilutės savivaldybės administracijos direktoriaus Šarūno Laužiko šeimai priklausančiame viešbutyje „Ventainė“. Jai iš programos „Sparnai virš vandenų“ buvo skirta 14 tūkst. litų, o iš Šilutės savivaldybės biudžeto - dar per 9 tūkst. litų.
„Už 23 tūkst. litų galima būtų metus išlaikyti ornitologo etatą, ir dar liktų ėdesiui gandrams, sužeistiems jūriniams ereliams, kitų paukščių globai per šalčius“, - replikuoja vietos paukščių mylėtojai.