B.Fellay vadovaujantis Šv. Pijaus X kunigų brolijai, kurios centras yra
Šveicarijoje, savo pranešime, paskelbtame internete, pareiškė sveikinantis
tiesioginių „pokalbių“ su Vatikanu perspektyvą.
Praėjusių metų birželį B.Fellay atmetė Šventojo Sosto siūlymų pradėti
susitaikymo procesą.
„Reiškiame savo brolišką dėkingumą Šventajam Tėvui už šį veiksmą, kuris
bus naudingas ne tik brolijai, bet ir visai Bažnyčiai“, - sakoma pranešime,
kurį pasirašė B.Fellay.
Kitame laiške jis pridūrė, kad popiežiaus gestas panaikina stigmą, kurią
reikėjo kęsti tradicionalistams. „Romos Katalikų Tradicija nebėra
ekskomunikuota. Nors taip niekada nebuvo, tai buvo žiauru“, - rašo jis.
B.Fellay ir jo bendruomenė sako esantys „laimingi“, kad sausio 21 dieną
pasirašytame dekrete neatmetama „pokalbių“ su Šventuoju Sostu galimybė.
Minėtą dekretą popiežiaus vardu sausio 21 dieną pasirašė Vyskupų
kongregacijos prefektas kardinolas Giovanni Battista Re.
„Tokiame klimate galime tvirtai viltis, kad greitai pasieksime
Katalikybės Tradicijos teisių pripažinimo“, - sakoma laiške.
B.Fellay taip pat atsiribojo nuo savo bendražygio Richardo Williamsono
pareikštų Holokausto vertinimų, pažymėjęs, kad šio
britų vyskupo tradicionalisto nuomonės buvo išsakytos „pasaulietiniais“, o
ne „tikėjimo ir dorovės“ klausimais.
R.Williamsonas keletą kartų yra neigęs tikrąjį nacių vykdyto Europos žydų
Holokausto mastą, patvirtinamą daugumos istorikų.
„Manau, jog dujų kamerų nebuvo“, - vyskupas pareiškė trečiadienį duodamas
interviu vienai Švedijos televizijai ir pridūrė, jog nacių koncentracijos
stovyklose žuvo tik apie 300 000, o ne 6 mln. žydų.
Prieš Benediktui XVI panaikinant ekskomuniką žydų bendruomenės lyderiai,
tarp jų Holokaustą išgyvenusių asmenų organizacijos, sakė, jog toks
pontifiko žingsnis taps pavojingu smūgiu pusę šimtmečio plėtotam dialogui
tarp abiejų religinių
bendruomenių ir pakurstys antisemitizmą.
M.Lefebvre'ą, kuris mirė 1991 metais, 1988 metais ekskomunikavo tuometis
popiežius Jonas Paulius II, nes arkivyskupas tų pačių metų birželio 30
įšventino vyskupus prieš Šventojo Sosto valią.
M.Lefebvre'as įkūrė Šv.Pijaus X kunigų broliją, dar vadinamą lefevrininkų
judėjimu, protestuodamas prieš Katalikų Bažnyčios skelbiamus platesnius
ekumeninius principus. Šis judėjimas ypač nepritaria 1962-1965 metais
vykusio Vatikano II Susirinkimo nutarimams atsisakyti tradicinių mišių
lotynų kalba.
Šv.Pijaus X kunigų brolijai visame pasaulyje priklauso apie 150 tūkst.
sekėjų, daugiausiai Prancūzijoje ir Brazilijoje.
Vatikano atstovas Federico Lombardi sakė, kad
popiežiaus dekretas yra „gera žinia“, taip pat vadino jį „labai svarbiu
žingsniu visiškos Bažnyčios vienybės atkūrimo link“.
Tačiau jis pabrėžė, kad „visiška vienybė“ dar nepasiekta, o Šv. Pijaus X
kunigų brolijos statusas dar galutinai nenustatytas.