Nuo vasario 2 dienos pradedamos rinkti paraiškos pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007-2013 metų programos (KPP) priemonę „Miškininkystės potencialo atkūrimas ir prevencinių priemonių įdiegimas“. Paraiškos bus renkamos iki kovo 31 dienos.
KPP priemonė „Miškininkystės potencialo atkūrimas ir prevencinių priemonių įdiegimas“ skirta miško gaisrų prevencijai ir nuo jų nukentėjusiems miškams atkurti.
Parama pagal šią KPP priemonę teikiama pagal dvi veiklos sritis: „Stichinių nelaimių ir gaisrų paveiktų miškų atkūrimas ir prevencinės priemonės“ ir „Bendros valstybinės miško priešgaisrinių priemonių sistemos gerinimas“. Maksimali jos suma pagal pirmąją veiklos sritį siekia 345 280 litų, pagal antrąją – 1,381 mln. litų. Finansuojama iki 80 proc. projekto išlaidų.
Pagal pirmąją veiklos sritį paramos gali kreiptis privačių miškų savininkai ir valstybinių miškų valdytojai, pagal antrąją – vien juridiniai asmenys, kurie vykdo bendrą valstybinę miško priešgaisrinę apsaugą visų nuosavybės formų miškuose.
Bendrą visų nuosavybės formų miškuose – tiek valstybiniuose, tiek privačiuose – priešgaisrinę apsaugą vykdo miškų urėdijos.
Karščiausias taškas – Salakas
Staiga pranyksta kelias, medžiai. Viskas paskęsta dūmuose. Dega miškas. Ugnis ritasi pušų vainikais, peršoka asfalto kelią. Atrodo, jau niekas jos nesulaikys. Tai – viršūninis gaisras.
Ugnies beveik nematyti. Vienur kitur tik smilksta samanos. Salsvas jų tvaikas lenda į gerklę, užima kvapą. Staiga tarsi pamėtėti nuo žemės pašoka ir griūva medžiai. Šaknimis į viršų, į smilkstančias samanas. Taip dega durpynų miškai.
Zarasų miškų urėdijos miško apsaugos inžinieriui Gintautui Tumėnui yra tekę matyti visas šias miško gaisrų rūšis.
Zarasų urėdijos miškai priskiriami antrajam gaisrų kilimo rizikos laipsniui. Salako girininkijos – pirmajam, aukščiausiajam, rizikos laipsniui.
Gaisrų Salako miškuose kyla kasmet. „Gal todėl, kad juose būna daug poilsiautojų“, – svarstė Zarasų miškų urėdas Rimantas Jurevičius.
Gesina ir privačius miškus
Per didžiausią – 2006 metais Salako miškuose buvusį gaisrą išdegė 63,5 ha miško. Iš jų 50 ha – privataus.
Iš 50 tūkst. ha Zarasų urėdijos valdose esančių miškų valstybinių yra vos 14 tūkst. ha, 23 tūkst. ha – privatūs, 14 tūkst. ha – rezervuoti, t.y. savininkams grąžintini miškai.
Kai kyla gaisras, urėdijai nėra nei valstybinių, nei privačių miškų. Visus juos ji gesina vienodai. Nelygu metai, bet vidutiniškai gaisrams gesinti prireikia 200 tūkst. litų.
Atsodina kitą pavasarį
Privačiuose Salako miškuose 2006 m. kilęs gaisras buvo pasiekęs ir valstybinius, urėdijos valdomus miškus. Ypač buvo gaila 10 metų pušų jaunuolyno.
Dabar toje vietoje vėl žaliuoja pušaitės. „Per gaisrus žuvusius medynus stengiamės kaip įmanoma greičiau atkurti“, – sakė urėdas R.Jurevičius.
Išdegusį mišką urėdija atsodina jau ateinantį pavasarį.
Apsaugai – 200 tūkst. litų
1 ha išdegusio miško atkurti, įskaitant degavietės išvalymą ir dirvos paruošimą, Zarasų miškų urėdijos skaičiavimu, kainuoja maždaug 4 tūkst. litų. Atsodinti ne išdegusį, o iškirstą mišką kainuoja kur kas mažiau – apie 2,5 tūkst. litų.
Be to, gaisrų padarytą nuostolį sunku net apskaičiuoti – juk sudega ne tik mediena. Todėl urėdija nemažai savo lėšų skiria miško gaisrų prevencijai – kasmet maždaug po 200 tūkst. litų.
Ypač daug kainuoja priešgaisrinių stebėjimo bokštų rekonstrukcija ir remontas. Kasmet jų priežiūrai reikia 20 tūkst. litų.
Atnaujinamos juostos
Viena efektyviausių priešgaisrinių priemonių – mineralizuotos juostos.
Šios negyvo smėlio juostos užkirtusios ne vieną ugnies kelią. „Pernai pavyko labai greitai sustabdyti gaisrą pušų genetiniame draustinyje“, – Zarasų miškininkai palydėjo mus į kitą mišką Salako girininkijoje.
Nuo kalnelio kaip ant delno: ugnies eita ir sustota. Sustabdė ją lapuočių medžių siena, už kurios vingiuoja apsnigta smėlio juosta. Išdegusio ploto – vos 0,9 ha.
„Šalia priešgaisrinių juostų sodiname 10 metrų pločio lapuočių medžių ir krūmų juostas“, – patirtimi dalijosi miško apsaugos inžinierius G.Tumėnas.
Kasmet urėdija įrengia ir atnaujina apie 215 kilometrų tokių juostų.
Pirks smulkintuvą
Priešgaisrines juostas urėdija rengia ir atnaujina lėkštinėmis akėčiomis. „Barška jos, tarška, o žolė vis tiek paskui seka“, – miško apsaugos inžinierius tikino, kad reikia jau naujos technikos.
Zarasų urėdija norėtų įsigyti smulkintuvą. Jis ne tik smulkina krūmus, šakas ir kelmus, bet viską maišydamas su žeme iškelia jos negyvybingą sluoksnį į paviršių.
„Smulkintuvas tiks ir juostoms rengti, ir gaisravietei bei paprastam kirtimui tvarkyti“, – Zarasų urėdas sako, kad dideliu gamtiniu degumu pasižyminčiuose spygliuočių medynuose bei kirtavietėse negerai palikti šakas miške. Jos kilus gaisrui – papildoma pakura.
Pasinaudos ES parama
Smulkintuvą Zarasų miškų urėdija ketina pirkti pasinaudodama ES parama.
Paraišką pagal 2007-2013 metų KPP priemonės „Miškininkystės potencialo atkūrimas ir prevencinių priemonių įdiegimas“ antrąją veiklos sritį „Bendrosios valstybinės miško priešgaisrinės apsaugos sistemos gerinimas“ Zarasų miškų urėdija pateikė praėjusių metų kovą. Dabar ji laukia paramos sutarties pasirašymo.
Paramos urėdija tikisi gauti apie 82 tūkst. litų. Viso jos projekto vertė be PVM – 103 tūkst. litų.
Gauta 17 paraiškų
Kaip mus informavo Nacionalinės mokėjimo agentūros (NMA) atstovai, pernai pagal 2007-2013 metų KPP priemonę „Miškininkystės potencialo atkūrimas ir prevencinių priemonių įdiegimas“ gauta 17 paraiškų.
Bendra prašoma paramos suma – 9 mln. litų.
Su tais miškų savininkais ir miškų urėdijomis, kurių paraiškos atitiko visus kriterijus ir kurie pateikė visus reikiamus dokumentus, sutartys bus pasirašytos artimiausiu metu.
Tačiau ir tiems, kurių paraiškos buvo atmestos, nusiminti nereikėtų.
Ištaisę klaidas jie paraiškas vėl galės teikti per antrąjį jų rinkimo etapą. Jis prasidės vasario 2 dieną ir truks iki kovo 31-osios.
Tačiau, įspėja NMA atstovai, miško savininkai bei miško valdytojai turi įsidėmėti, kad paramos lėšos skiriamos atkurti tik tuos miškus, kurie buvo pažeisti ne anksčiau nei prieš dvejus metus iki paraiškos pateikimo.
* * *
Miškų apsauga
* Lietuvos miškai užima beveik trečdalį šalies teritorijos ir pasižymi dideliu gamtiniu degumu: 38 proc. visų miškų yra didelio, 22 proc. – vidutinio ir 40 proc. – mažo gamtinio degumo.
* Miškuose, nesvarbu, kokia jų nuosavybės forma, sukurta ir funkcionuoja bendra valstybinė priešgaisrinių priemonių sistema, kurios įgyvendinimą organizuoja Generalinė miškų urėdija, 42 miškų urėdijos kartu su savivaldybėmis.
* Per metus šalies miškuose kyla apie 600-800 gaisrų, per kuriuos sunaikinama arba pažeidžiama apie 300 ha miškų.
* Vidutinis vienos gaisravietės plotas Lietuvos miškuose – 0,4 ha. Tai mažiausias rodiklis Europoje.
* Miškų priešgaisrinei apsaugai šalies urėdijos kasmet išleidžia 5 mln. Lt nuosavų lėšų.
* Šalies miškų urėdijos kasmet atnaujina ir įrengia naujų 11,5-12 tūkst. km priešgaisrinių juostų.
* Valstybiniuose miškuose yra daugiau kaip 100 stebėjimo bokštų, urėdijose – apie 50 gaisrinių automobilių.
* Pagal 2007-2013 m. programą planuojama paremti 50 projektų, skirtų gaisrų pažeistiems miškams atkurti. ES paramos gali tikėtis ir 25 miškų priešgaisrinės apsaugos projektai.
* Bendra ES paramos suma 2007-2013 m. laikotarpiu siekia 51,79 mln. litų.
* * *
Kokius dokumentus būtina pateikti su paraiška
Jeigu paramos prašoma prevencinėms priemonėms:
* su vietinio regiono aplinkos apsaugos departamentu suderintą miškotvarkos projektą, kuriame būtų numatytos prevencinės miško gaisrų priemonės.
Jeigu paramos prašoma gaisrų pažeistiems miškams atkurti:
* miško valdos nuosavybės arba valdymo teisę patvirtinantį dokumentą;
* pažymą, kad atkuriamas miško plotas nukentėjo per gaisrą ar stichinę nelaimę, išduotą urėdijos, o miškų urėdijai – Generalinės miškų urėdijos;
* pažymą dėl miško plotų priskyrimo konkrečiai rizikos grupei išduoda miškų urėdijos, o miškų urėdijoms – Generalinė miškų urėdija;
* miškų urėdo patvirtintą pažeisto miško ploto atkūrimo projektą.
Jeigu paramos prašoma valstybinei miško priešgaisrinės apsaugos sistemai gerinti:
* miško priešgaisrinės prevencijos veiklos planą arba operatyvinio miško gaisrų gesinimo planą su planuojamomis prevencinėmis miško apsaugos priemonėmis, kurioms prašoma paramos.
Jeigu paramos prašoma gaisrų stebėjimo bokštams statyti, įrengti ar rekonstruoti:
* statybos ar rekonstrukcijos leidimus ir projektus.
* * *
Kam galima naudoti ES paramos lėšas
Pagal antrąją veiklos sritį – „Bendros valstybinės miško priešgaisrinių priemonių sistemos gerinimas“ už paramos lėšas pareiškėjai gali:
* rengti miško priešgaisrinės prevencijos veiklos ir operatyvinio miško gaisrų gesinimo planus;
* įsigyti miško gaisrų prognozavimo ir stebėjimo priemonių – statyti ir rekonstruoti gaisrų stebėjimo bokštus, kitokias sistemas;
* įsigyti priešgaisrinėms mineralizuotoms juostoms įrengti reikalingos technikos;
* įrengti dirbtines vandens saugyklas, vandens paėmimo vietas;
* skleisti informaciją priešgaisrine tematika.
Pagal pirmąją veiklos sritį – „Stichinių nelaimių ir gaisrų paveiktų miškų atkūrimas ir prevencinės priemonės“ už paramos lėšas pareiškėjai gali:
* parengti miškų plotų atkūrimo projektą;
* sutvarkyti ir išvalyti plotą, kurį planuojama apželdinti;
* įsigyti miško sodmenų;
* padengti dirvos paruošimo, sodinimo išlaidas;
* įsigyti miško želdinių apsaugos priemonių;
* įrengti ir prižiūrėti priešgaisrinius barjerus, mineralizuotas ir lapuočių medžių atskyrimo juostas.
Nacionalinės mokėjimo agentūros apmokėta informacija.