— Raginate gyventi susiveržus diržus, tačiau daugumos institucijų biudžetas šįmet didesnis nei ankstesniais metais?
— Kalbėdamas apie 2009 metų biudžeto išlaidas norėčiau pabrėžti, kad reikėtų lyginti du dydžius, kurie atsiranda dėl priimtų sprendimų tam tikrais metais.
Šių metų biudžetas tik dešimtąja procento dalimi didesnis už praėjusių metų. Sudarydami jį turėjome vertinti ankstesnės Vyriausybės sprendimus. Dėl mokytojų, socialinių, mokslo, kultūros darbuotojų atlyginimų, sveikatos draudimo įmokų, šalpos, pensijų padidinimo. Šie sprendimai sukūrė mums problemų dėl 1,7 milijardo litų.
Jei atimtume šias papildomas išlaidas iš kai kurių ministerijų, jų biudžete matytume didžiulius minusus.
— Premjeras Andrius Kubilius visąlaik mėgsta kaltinti buvusią valdžią. Tačiau jo vadovaujami konservatoriai-krikščionys demokratai per ankstesnę kadenciją siūlė smarkiai kelti atlyginimus.
Gal tokie Seimo sprendimai buvo nevisiškai teisingi, o tvirtinant šių metų biudžetą reikėjo juos persvarstyti?
— Atlyginimus sumažinome — sunkmetis. Vis pabrėžiama, kad buvo mažumos Vyriausybė ir kaltas Seimas. Jei Vyriausybė nesutinka su Seimo priimtais sprendimais, Konstitucijoje yra numatyta būdų, kaip šį nesutarimą spręsti. Ir atsakingos vyriausybės taip turėtų elgtis, o ne kaltinti kitus.
— Vadinasi, Gedimino Kirkilo Vyriausybė, jūsų manymu, turėjo atsistatydinti?
— Jei ji nesutiko su tais Seimo sprendimais ir matė, kad dėl to atsiras papildomos įtampos valstybės finansuose, nematau kitos išeities. Man atrodo, kad tokio Seimo sprendimo laukta norint pasiteisinti: Vyriausybė yra gera, bet Seimas blogas.
— Versle sakoma, kad pinigas pinigą gamina. Žinant, kad verslui padidinti mokesčiai, galima prognozuoti, kad sumažės apyvarta. Vadinasi, mažiau įplaukų sulauks ir biudžetas. Ar Finansų ministerija turi rimtų įrodymų, kad taip neįvyks?
— Pažymėčiau du svarbius dalykus: pertvarkant mokesčių tarifus visi pamiršta, kad vienas esminių mokesčių — gyventojų pajamų mokestis akivaizdžiai sumažintas, padidintas neapmokestinamųjų pajamų dydis. Tai didelis palengvinimas mažesnes pajamas gaunantiems gyventojams. O kitus mokesčius padidinti buvome priversti dėl prastos finansinės padėties.
Tarifų persvarstymas ir tam tikras mokestinės naštos padidinimas nėra savitikslis. Norėtųsi, kad suprastume, jog daugelį metų visi gyvenome į skolą — valstybė mažiau, gyventojai daugiau skolinosi. Todėl atsirado didžiulis deficitas, o einamosios sąskaitos deficitas pasiekė astronominį dydį.
— Jūs taip ir neatsakėte: ar ministerija apskaičiavo, kiek sumažės prekių ir paslaugų apyvarta pakėlus PVM, akcizus ir kiek dėl to neteks biudžetas?
— Mūsų skaičiavimai rodo, kad šalies ekonomika susitrauks penkiais procentais. Iš šių prognozių buvo sprendžiama, kiek mokesčių pateks į biudžetą.
Padidinę mokesčius atkuriame tą praradimą, kuris atsiras sulėtėjus ekonomikos tempui. Įvertiname ir apyvartos sumažėjimą. Jei būtume nieko nedarę, biudžeto pajamos būtų buvusios keliais milijardais litų mažesnės. Valstybė būtų nesugebėjusi vykdyti savo įsipareigojimų.
— Mokesčiai turi būti visiems suvienodinti — tokio principo laikosi Vyriausybė. Kuo būtų galima paaiškinti, kad tarp visų lygių lygesni tapo notarai, advokatai ir jų padėjėjai?
— Nemanau, kad atsiranda lygesnių ar nelygesnių. Visoms visuomenės grupėms mokesčių tarifai paskirstyti tolygiai. Advokatai, notarai tik dabar mokės mažesnes socialinio draudimo įmokas. O po metų šiai grupei turėtų būti nustatyti didesni mokesčiai. Visos visuomenės grupės vienodai įtraukiamos į apmokestinimo sistemą, nustatyti pereinamieji laikotarpiai.
— Bet kai kuriam verslui nėra jūsų minimo pereinamojo laikotarpio. Pavyzdžiui, leidiniams...
— Jūs savo klausime kartu formuluojate ir tam tikrą lobizmą. Kategoriškai atmetu tokią jūsų nuostatą. PVM tarifas nustatytas visiems vienodas, išskyrus šildymą, vaistus, knygų spausdinimą.
— Tai gal lengvatos advokatams ir notarams — lobizmo padarinys?
— Dar kartą kartoju — čia kalbama apie socialinį jų draudimą. Sutarkime: Finansų ministerija atsako už gyventojų pajamų, pridėtinės vertės, akcizo mokesčius. Socialinis draudimas — tai įmokų reikalas, kai žmogus draudžiasi senatvei, pensijai.
Bet čia tokia specifika: jie neturi išlaidų, kurias galėtų atskaityti nuo pajamų ir tokiu atveju visos pajamos būtų apmokestinamos „Sodros“ įmokomis. Todėl ir buvo pasirinktas tarpinis variantas su fiksuota įmoka. Vadinamoji lengvata — tai ne tie dydžiai, dėl kurių valstybė nukentėtų.
— Kilus diskusijoms apie galimą brangaus nekilnojamojo turto apmokestinimą, kalbėta, kad tai tesudarytų mažą biudžeto pajamų dalį — apie 40 milijonų litų. Tiek pat sudaro lengvatos, kurių atsisakyta, leidiniams. Kur čia ekonominė logika?
— Vyriausybės programoje numatytas nekilnojamojo turto mokestis. Mes į šį mokestį žiūrime kaip į instrumentą, kuris turėtų sudaryti finansinį pagrindą savivaldybių biudžetams. Buvo priimtas sprendimas, kad tam turime pasirengti, projektą pateikti svarstyti visuomenei.
— Nemaža dalis ekonomikos ekspertų perspėja, kad pasaulinės krizės dar nejaučiame, ji Lietuvą pasieks tik metų viduryje. Kaip pasielgsite, jei vadinamoji antikrizinė programa nesuveiks?
— Prognozuojant šių metų makroekonomikos rodiklius, vertinant situaciją įvairiais aspektais, prognozės keičiasi ne tik Lietuvoje, bet ir kitose Europos valstybėse. Todėl tvirtinti, kad bus taip, kaip planavome, būtų per drąsu.
Mes sakome, kad antikrizinių veiksmų planas — tai centrinis scenarijus: didžiausia tikimybė, kad bus taip, kaip prognozuojame. Tačiau neatmetame, kad gali būti ir pasikeitimų. Jei padėtis bus blogesnė, negu buvo planuota, Vyriausybė pasiryžusi parengti planą B. Tai — nauji veiksmai tvarkant valstybės finansus, imantis papildomų priemonių.
— Kokie būtų tie veiksmai ir priemonės, koks tas planas B?
— Tektų dar drastiškiau karpyti išlaidas...
— Didinti mokesčius?..
— Kelti mokesčius manevro laisvės beveik neturime. Nebent įvesime nekilnojamojo turto mokestį.
— Minėjote, kad vienas rezervų mažinti valstybės valdymo išlaidas — mažinti valdininkų skaičių. Per pastaruosius ketverius metus valdininkų armija nuo 20 tūkstančių padidėjo beveik iki 30 tūkstančių. Negi tokios armijos sumažinimas negali būti rezervas valstybės išlaidoms mažinti?
— Sutinku. Todėl ir atkuriama Saulėlydžio komisija, kad būtų galima išanalizuoti, kiek yra nereikalingų valdininkų.
Tačiau spręsdami šią problemą turime suprasti ir galiojančius įstatymus. Priėmę sprendimą sumažinti ar panaikinti nereikalingą instituciją, turime įspėti žmones prieš du ar keturis mėnesius, išmokėti išeitines pašalpas. Tai reiškia, kad rezultatą pamatysime geriausiu atveju tik 2010 metais...
— Bet jūsų Vyriausybė atėjo ne vieneriems, bet ketveriems metams...
— Mes tai ir darysime. Tačiau šiandien greičiausias būdas apkarpyti išlaidas — mažinti investicines programas. Nors to daryti nelabai norime, nes sumažėjus investicijoms sumažės ir verslas. Galbūt valstybės funkcijos, kurios šiandien yra neefektyvios, gali būti atiduotos privačiam verslui.
— Kai kurie analitikai pažymi, kad Vyriausybės antikrizinė programa pagrįsta ne ekonominėmis realijomis, o matematiniais buhalteriniais apskaičiavimais — iš vienų atimant, o kitiems pridedant.
— Toks pasakymas man yra didelis komplimentas. Skeptiškai vertinu programas, nepagrįstas matematiniu skaičiavimu. Rengiant antikrizinį planą atsižvelgta ir į ekonomikoje vykstančius veiksmus.
Jei jau netikima mūsų planų veiksmingumu, tai bent pasiskaitykime, ką apie juos rašo Tarptautinis valiutos fondas, Europos Komisija. Visos institucijos mūsų programą įvertino teigiamai.
— Bet dauguma šalių mažina mokesčius, kad padidėtų gyventojų perkamoji galia, apyvarta, verslas turėtų daugiau lėšų. Jūsų programoje viskas atvirkščiai. Kuo paaiškinti Briuselio pagyras?
— Nežinau, kokius žodžius pavartoti šioje vietoje... Dažnas ekonomistas neskiria, kad yra skirtingos pinigų sistemos. Yra šalys, turinčios laisvai plaukiojantį valiutų kursą, ir jos gali tokių veiksmų imtis.
Turime lito valdybą, litas susietas su euru. Ir tai buvo pradinė prielaida, nuo kurios pradėjome rengti krizės įveikimo planą. Negalime imtis kitokių priemonių, sakykime, atsieti lito, nes padariniai ne tik žmonėms, bet ir valstybei būtų nenusakomi.
— Ar jūsų vadovaujama ministerija skaičiavo, kiek įmonių dėl šios programos bus priverstos bankrutuoti ir kiek gali būti prarasta pajamų?
— Tai yra bendrųjų skaičiavimų dalykai, ir aš jau minėjau, kad sudarydami makroekonomikos analizes įvertinome ekonomikos nuosmukį ir netiesiogiai — galimus bankrotus. Atsirado verslų, kurie nėra labai efektyvūs ir dabartinėmis sąlygomis jiems išlikti nelengva.
— Ar ministerija verslininkams gali pasiūlyti priemonių paketą, kaip išsigelbėti ir toliau neskęsti?
— Vyriausybėje šį klausimą svarstėme ir ketiname parengti valstybinę doktriną dėl konkrečių veiksmų.
Sunkiausia bus statybos verslui, todėl planuojame jį paremti ES finansiniais ištekliais. Juos bandysime sujungti su bankų finansiniais ištekliais. Statybos verslui pirmiausia pasiūlysime išplėstą daugiabučių renovavimo programą.
Smulkiajam verslui plėtoti šiandien numatyta 80 milijonų litų, tačiau tai pernelyg maža suma. Todėl planuojama gauti Europos investicijų banko, struktūrinės paramos lėšų.
Trečia, mėginsime rasti priemonių, kurios atkurtų pasitikėjimą tarp finansinio sektoriaus ir verslo, palengvinsime skolinimąsi.
— Ar skolindamiesi iš bankų verslininkai gaus valstybės garantiją?
— Ne, kalbama apie tarpbankinį skolinimąsi.