Kelių kilometrų spinduliu aplink kiaulides gyvenantys žmonės priversti kęsti nepakeliamą smarvę. Jie tikina, kad suaugusieji, ypač vaikai, ėmė dažniau sirgti įvairiomis kvėpavimo takų ligomis, kad jų nekilnojamasis turtas kiaulidžių kaimynystėje visiškai nuvertėjo. Gyventojai ne kartą mėgino dėl to protestuoti, susisiekti su daniškų kiaulidžių savininkais, tačiau, anot jų, pas juos patekti sunkiau nei pas Dievą.
Vis tik daniškų kiaulidžių „aukščiausiasis“ po trejų metų UAB „Saerimner“ kiaulidžių egzistencijos Kalvarijos savivaldybėje ryžosi pirmajam susitikimui su aplinkinių kaimų gyventojais. Tikėjęsis kaimiečius užčiaupti gražiais pažadais, UAB „Saerimner“ generalinis direktorius Clausas Baltsersenas, išgirdęs žmonių argumentuotus priekaištus, galiausiai neteko savitvardos. Jis išėjo pykdamas, mojuodamas kumščiais ir palikdamas daugybę neatsakytų klaustukų.
Klaidas būtina ne tik pripažinti, bet ir taisyti
Jusevičių kaime (Kalvarijos sav.) UAB „Saerimner“ įsikūrė maždaug prieš trejetą metų, UAB „Kalvarijos bekonui“ priklausiusiose kiaulidėse, kurios anksčiau buvo vietinio kolūkio nuosavybė. Kurį laiką danai nesigarsino, jog jie čia šeimininkai, tačiau iškilus įvairiausiems nesklandumams, keliolikos kilometrų spinduliu pasklidus smarvei, o po keletos avarijų, šalinant srutas, ši paslaptis tapo vieša.
Pasak aplink kiaulides esančių kaimų bendruomenės vadovų, ne kartą kreiptasi į įvairias institucijas mėginant išsiaiškinti, kodėl buvo leista danams įsikurti čia, kur aplinkui tiek daug gyventojų, kodėl iš pat pradžių nepareikalauta pasirūpinti tinkama ventiliacijos bei srutų šalinimo sistema.
„Susidarė įspūdis, kad visos mūsų institucijos prieš danų kiauliškąją invaziją tapo neįgalios. Iš lietuvių verslininkų išreikalaujama krūvos dokumentų, kol gaunamas leidimas vienokiam ar kitokiam verslui, tuo tarpu užsieniečiams atviri visi keliai. Gal todėl jie mūsų žmonėms ir nerodo jokios pagarbos, nes mūsų savame krašte nėra kam apginti“, - svarstė kaimų bendruomenių vadovai.
Sausio 23 d., pirmą kartą per trejus metus, su jais susitikti atvyko pats generalinis UAB „Saerimner“ direktorius Clausas Baltsersenas bei technikos direktorius Vaidotas Židanavičius. Susitikime dalyvavo ir Suvalkijos rinkimų apygardoje išrinktas Seimo narys Mantas Varaška, Kalvarijos savivaldybės meras Jonas Čeponis, Aplinkosaugos departamento darbuotojai bei aplinkinių kaimų gyventojai.
C. Baltsersenas susitikimą pradėjo sakydamas, jog tikisi geranoriško pokalbio ir jis ketinąs išklausyti žmonių klausimus, pageidavimus ir siūlymus. Jis teigė žinąs, kad pagrindinė problema – kiaulidžių skleidžiama smarvė. Tačiau, anot jo, ši kiaulidė nesiskiria nuo visų kitų didžiųjų Lietuvoje esančių kiaulidžių ir natūralu, jog nuo jos sklinda ne itin malonus kvapas.
C.Baltsersenas tikino, jog ketinama rekonstruoti mėšlo kaupimo lagūnas, investuoti į komplekso inžinerinę dalį, o tai padėtų išspręsti srutų šalinimo sistemos problemas, tobulinti ventiliaciją, be to, ketinama visą komplekso teritoriją apsodinti šešiomis eilėmis medžių. Visa tai, anot jo, turėtų sumažinti sklindančią smarvę. Jis pripažino, kad įsikuriant buvo padaryta tam tikrų klaidų, kad ne viską sklandžiai sekasi vykdyti, tačiau tikino esąs pasiryžęs klaidas taisyti, nors tai užtruks ne vienerius metus, o apie komplekso uždarymą net girdėti nenorėjo.
Seimo ir savivaldybės atstovai stojo žmonių pusėn
Susitikime dalyvavęs Kalvarijos savivaldybės meras Jonas Ščeponis „Saerimner“ vadovui papriekaištavo, kodėl neketinama problemų spręsti jas paverčiant privalumais. Anot mero, gerai sutvarkytose fermose nejuntama jokios smarvės, o iš to, kas kelia čia problemų, kitur gaminamos dujos ir trąšos. J. Ščeponio teigimu, vienas Kauno verslininkas siūlė danams 1,5 mln. Lt, kuriuos norėjo investuoti į tokią fermų rekonstrukciją, tačiau šie nesutiko.
„Ar nereikėtų pagalvoti apie galimybę pasinaudoti ES fondų parama ir imtis konkrečių priemonių? Juk dabar kreipiamas didelis dėmesys ekologijai. Savivaldybė parems šią iniciatyvą visomis išgalėmis. Smarvė sklinda nuo jūsų kiaulidžių 10 km spinduliu. Ne tik kaimo gyventojai kenčia, bet ir Kalvarijos miestelis priverstas kvėpuoti kiaulidžių kvapais. Į savivaldybę ėmė eiti sergantys žmonės, nešini apsirgusiais vaikais. Kodėl, kai siūlėme sklypą netoli Lenkijos sienos, kur aplink arti nebuvo gyventojų, jūs nesutikote ten kurtis? Vadinasi, lenkų reikia bijoti labiau nei lietuvių? Jei nesiimsite priemonių ir nespręsite problemų – žmonės sukils prieš jūsų verslą“, - gana kategoriškai nuomonę reiškė Kalvarijos meras.
Jam antrino ir Seimo narys Mantas Varaška. Jis tikino, kad dės visas pastangas siekiant išsiaiškinti, ar legaliai čia vykdomas danų kiaulininkystės verslas, ar jie turi visus reikiamus dokumentus. Seimo nario žiniomis ir aplinkinių kaimų gyventojų teigimu, danams prieš kuriantis šiose kiaulidėse neva buvo renkami gyventojų parašai, tačiau ne vienas tvirtino, jog ant tokių dokumentų nėra pasirašę ir jie esą buvę suklastoti.
Be to, danai tikinę, kad nebūsią jokios smarvės, o vėliau paaiškėjo, kad ji keleriopai viršija Visuomenės sveikatos centro nustatytus normatyvus ir realiai gali pakenkti žmonių sveikatai. M. Varaška tikino, kad jis inicijuos tai, kad Visuomenės sveikatos centras vykdytų oro taršos tyrimus ir, esant pažeidimams, medžiaga bus teikiama teismui.
Seimo narys pastebėjo, kad Kalvarijos savivaldybė iš šio komplekso į biudžetą tegauna tik apgailėtino dydžio fizinių asmenų mokestį – visos kitos lėšos atitenka Pakruojo rajonui, kur yra įsiregistravusi UAB „Saerimner“. Kaimo bendruomenės taip pat negalėjo pasigirti šio kiaulininkystės komplekso parama. „Esame gavę iš jų viso labo gal 2-3 tūkst. Lt. Tiek kainuoja kelios kiaulės. Didesnės paramos nesame sulaukę – nelabai jos ir tikimės. Mums svarbiausia – išsigelbėti nuo šios smarvės“, - teigė gyventojai.
Danams pinigai, o Lietuvos kaimiečiams š...
Daniškų kiaulidžių vadovas itin pasipiktino, kai gyventojai prakalbo apie pinigines kompensacijas už tai, kad dėl netvarkos jų kiaulidėse žmonėms tenka kęsti didžiulę smarvę, kad padidėjo sergamumas, kad nuvertėjo jų turtas. „Jūs ne savo malonumui kiaules auginate – uždirbate iš to milžiniškus pinigus. Mums paliekate tik smarvę ir š... Iškeldinti jūsų iš čia gal ir neįmanoma, bet gal tuomet turėtumėte patys pagalvoti, kaip mums kompensuoti už tokią kaimynystę?“ – klausė aplinkinių kaimų gyventojai.
Komplekse dirbanti kiaulių šėrėja atvirai išklojo, kokiomis baisiomis sąlygomis tenka dirbti kiaulidžių darbuotojams, kaip pergrūsti kiaulių gardai, mat jų auginama kur kas daugiau nei priklauso. Kiaulidžių savininkas tikino, kad kiaulių komplekse auginama mažiau nei leidžiama jų turimuose dokumentuose. Per metus, anot jo, jų čia užauginama apie 80 tūkst.
Jis tikino, jog komplekso plėsti neketinama. UAB „Saerimner“ technikos direktorius mėgino kaimiečiams aiškinti, jog srutos, kurios išlaistomos ant jų laukų, – puiki trąša ir jos išlaistomos laikantis visų normatyvų. Deja, firmos vadovams teko pripažinti, kad srutos į rezervuarus patenka ne visada tuo būdu, kuriuo turėtų, mat dėl užsikimšusių trasų jas ne kartą tekdavo gabenti srutvežiais, išdaužant vietinius kelius, laistant aplink smirdančią masę.
C.Baltsersenas ne juokais supyko, kai ne tik aplinkinių kaimų gyventojai, bet ir vietos valdžios bei Seimo atstovai vienbalsiai pareikalavo ne žodinių pažadų, o konkrečių veiksmų sprendžiant problemas. Jis ėmė mojuoti kumščiais ir pro dantis košti, kad apie jokias kompensacijas išvis nebus kalbos, kad susitikimas neatitiko jo lūkesčių, o siūlymai turės būti išdėstyti juodu ant balto. Danų kiaulidžių vadovas, kad ir nenoromis, bet sutiko sugrįžti čia po mėnesio ir dar kartą su gyventojais kalbėtis dėl ateities.