Socialdemokratui nepavyko. To neįstengta pridengti net nuplėšta A.Abišalos šlove. Ar pavyks konservatoriui?
Sausio pradžioje pasirodė: pasisekė dar kartą išlošti likimo loterijoje. Nepaisydamos stojimo į Europos Sąjungą sutarčių, Slovakija ir Bulgarija pranešė paleisiančios uždarytus atominius reaktorius.
Bet Rusijos ir Ukrainos dujų karo įžiebta nemandagi svajonė, kad šantažo šalčiu paragavusi Europos Sąjunga gali keisti požiūrį į uždarytas ar uždaromas atomines elektrines, užgeso.
Slovakų ryžtas išblėso. Bulgarija bando daryti tai, ką jau išbandė, bet nieko nepešė Lietuva. Tuo pat metu, kai šios valstybės parlamentas pavedė vyriausybei pradėti derybas su ES dėl sustabdytų reaktorių darbo atnaujinimo, mūsų Vyriausybė paleido tokias derybas pralaimėjusią A.Abišalos komisiją.
Skęstančiam taip reikalingas šiaudas nuplaukė. Lengvo ir trumpo kelio nebėra. Ignalinos atominė elektrinė šiemet bus uždaryta. Nuo tada kiekvienąkart įžiebdami elektros lemputę šildysime pelnu „Gazprom“ ir jos tarpininkus Lietuvoje.
Ir dar baugiai lauksime, kada prasidės Rusijos ir Baltarusijos (joje stovi į Lietuvą rusiškas dujas paleidžiantis čiaupas) dujų kainų, dujų tranzito ar dar koks nors specializuotas karas.
Ką gali iki šių metų pabaigos padaryti nauja Energetikos ministerija, spręsdama esminę šalies problemą – 2010-ųjų krizę, kuri švelniai priglus ir pažadins po sunkaus darbo alinant šalį prisnūdusias 2008-ųjų pasaulio ir 2009-ųjų vidaus ekonomikos krizes?
Ką reikia padaryti, aišku seniai.
Pastatyti elektros tiltus į Vakarus. Tai pirmą kartą konstatuota prieš 17 metų. Vėl pradėta įnirtingai kartoti prieš pusantrų. Tiltų nėra.
Kas nors prieš? Ne, visi už.
Jei uždaroma veikianti, reikia naujos atominės elektrinės. Trakų komunikatą dėl jos statybų A.Brazauskas ir Baltijos šalių premjerai pasirašė vasarį prieš trejus metus.
Statybos nepradėtos. Kas bus Lietuvos partneriai, neaišku. Gal kas nors prieš? Ne, visi už. Kas nors trukdo? Lyg ir ne. Bet reikalas tvirtai stovi vietoje.
Pagal socialdemokratų patriarcho įpėdinio G.Kirkilo planą, padėtį pagaliau turėjo išgelbėti privati energija, suleista į nerangų valstybės kūną – pernai vasario 1-ąją Seime atsirado nacionalinis investuotojas LEO LT. Energetikai kol kas tai nepadėjo, tik kai kuriems energetikams.
Šįmet vasario pirmąją energetikos gelbėtojo vėliavą perims nauja iškaba pasipuošusi nauja Energetikos ministerija.
Vasario 1-ąją galima paskelbti energetikos gelbėjimo diena, bet netgi ir po to tikimybė, kad 2010-ųjų problema bus išspręsta iki 2010-ųjų, lygi maždaug nuliui. Vertinant pagal garsiąją A.Abišalos tikimybių teoriją, būtų galima ją padidinti iki kokių 44,4 proc., bet tai nieko nekeičia.
Jau paskelbta, kad nauja ministerija reikalus perims ir įsibėgės maždaug po 3 mėnesių. Atėjus vasarai. Taip pat žinoma, kad nesutarus dėl elektros tilto į Švediją iki pavasario darbai bus nukelti dar metams.
Jungtis į Švediją yra svarbiausia ir paprasčiausiai įgyvendinama dalis. Apie jungtį į Lenkiją ar naują elektrinę nėra ko nė kalbėti. Kol kas tai – miražas.
Nenoriu pasakyti, kad Energetikos ministerija nereikalinga. Artimiausius kelis dešimtmečius energetika kels daugiausia rūpesčių. Jeigu pavyks išjudinti bent daugiabučių renovavimo programą arba atsinaujinančius energijos šaltinius, jos steigimas pasiteisins.
Tačiau net ir didžiausios sėkmės atveju nauda galima tik tolimoje ateityje. 2010-ųjų permainas Lietuva pasitiks pasirengusi beveik taip pat kaip ir prieš 17 metų.