Anot jo, buvusi vyriausybė nesiėmė veiksmų, žinodama realią situaciją apie artėjančią energetikos krizę Lietuvoje, nors dujų terminalas ir elektros tiltas į Švediją yra būtinas norint išvengti energijos stygiaus Lietuvoje.
A.Sekmokas tvirtino, esą jo netenkina dabartinis atominės elektrinės projektas, todėl jeigu jis nebus pakeistas, nedidelė tikimybė, kad projektas kada nors bus užbaigtas. Vis dėlto būsimas ministras tikino, kad projektą reikia tęsti, tik privalu keisti įgyvendinimo principus.
„Latvija blokuoja Lietuvos norą tiesti elektros jungtis su Švedija, o dujų terminalo statyba vėluoja dvejus metus. Geriausiu atveju dujų terminalas bus pastatytas tik 2012 metais“, - aiškino būsimasis ministras.
Jis dabartinę energetikos situaciją apibūdino kaip nepatenkinamą.
Naują atominę jėgainę žadančios statyti LEO LT 38,3 proc. akcijų turinčios „NDX energijos" vadovas Ignas Staškevičius lrytas.lt teigė, kad apie elektrinės statybą dar neturėjęs galimybės pašnekėti su A.Sekmoku, o per žiniasklaidą tokių diskusijų nenorįs pradėti. Vis dėlto jis pripažino, kad projekto sėkmė daug kuo priklausys nuo Lietuvos Vyriausybės veiksmų.
„Tarpvalstybinius kontaktus, kurie yra užmegzti dėl naujosios atominės elektrinės projekto, be abejo, sukūrė Lietuvos Vyriausybė, ne LEO LT ar „NDX energija“. Aš nemanau, kad dabar būtų tinkamas metas iš mano pusės daryti apibendrinančius pareiškimus. Čia ne tik tikėjimo dalykas. Tikėjimas, aišku, svarbu, bet ne tik jo reikia, kad Lietuvoje atsirastų nauja branduolinė elektrinė. Tam reikia padaryti konkrečius darbus tiek energetikams, tiek politikams“, - aiškino I.Staškevičius.
Paklaustas, ar tokie būsimo ministro pareiškimai nėra ženklas, kad nauja valdžia gali būti nelinkusi statyti naujos jėgainės, jis atsakė: „Aš taip nevertinčiau. Tai galbūt ir nieko blogo nereiškia, buvo ir anksčiau įvairiausių politikų pasisakymų ta tema. Aš tik pabrėžčiau, kad energetikai turi suvokti savo atsakomybę ir padaryti, kas nuo jų priklauso, o politikai taip pat neišvengiamai turi ir turės priimti tam tikrus sprendimus politiniu lygmeniu ir atlikti tam tikrus darbus“.
Seimo Atominės energetikos komisijos pirmininkas „prisikėlėjas“ Rokas Žilinskas tokio A.Sekmoko pareiškimo neskubėjo vertinti kategoriškai. „Tokius pareiškimus vertinu kaip jo asmeninę poziciją, kuri jokiu būdu neatstovauja Vyriausybei, nes jis dar nėra ministras. Tačiau tikėtina, kad tai yra realus vertinimas. Bet aš, kaip Atominės energetikos komisijos pirmininkas, sieksiu, kad Lietuva išliktų branduolinės energijos šalimi“, - kalbėjo R.Žilinskas.
„Svarbiausiu ženklu laikome tai, kad visuomenė palaiko naujosios atominės elektrinės projektą, savo mastu lenkiantį visus iki šiol nepriklausomoje Lietuvoje įgyvendintus projektus, o nuolat teikdami informaciją apie jo eigą ir rezultatus tikimės jos pasitikėjimą didinti", - sako LEO LT valdybos pirmininkas Gintautas Mažeika.
Pasak jo, akcininkams pristatytame veiksmų plane LEO LT veiklos strategijai įgyvendinti svarbiausiu prioritetu išskiriama naujosios atominės elektrinės statyba, kurios parengiamieji darbai vykdomi tiksliai pagal numatytą grafiką. „Tikime, kad naujosios atominės elektrinės projektas bus įgyvendintas numatytu laiku ir esame parengę konkrečių veiksmų planą tam pasiekti", - tikina G. Mažeika.
LEO LT užsakymu atlikta "Vilmorus" apklausa rodo, kad 61 proc. gyventojų svarbiausiu LEO LT įkūrimo tikslu įvardija naujosios atominės elektrinės projektą, 48 proc. - Lietuvos elektros tinklų sujungimą su Vakarų Europos tinklais ir 47 proc. - sklandaus elektros perdavimo ir skirstymo užtikrinimą.