Partijai ir Vyriausybei visada labiausiai rūpėjo, ką mano Tauta. Vyriausybės valia yra Tautos valia. Ir atvirkščiai.
Į Vyriausybę kasdien plūsta šimtai laiškų – po 5-10 per minutę. Juose darbo kolektyvai ir organizacijos karštai remia Vyriausybę ir geranoriškai siūlo, kaip valdžia galėtų dar geriau tarnauti žmonėms. O piktų laiškų – absoliuti mažuma.
Maždaug tokie pranešimai šiomis dienomis transliuojami iš rūmų, esančių sostinės Gedimino (buv. Lenino) pr.11. Taip reklamuojamas šią savaitę Vyriausybėje įvyksiantis renginys „Dialogas su Lietuva“.
Pasiskaitai apie darbo kolektyvų gražius laiškus ir iškart patiki: neteisūs tie, kurie piktavališkai skelbia, kad Tauta neberemia Partijos ir Vyriausybės, o šios nesikalba su Tauta.
Bet užliūliuotas būsimo „Dialogo su Lietuva“ vis tiek negali pamiršti premjero perspėjimų, kad jis nesikalbės su neblaivia minia, su kuria, daugelio valdžios atstovų nuomone, geriausia bendrauti pro policijos šautuvo taikiklį.
Negali pamiršti ir premjero garsiai pareikštų pageidavimų, kad geriausia vieta Tautai mitinguoti – kuris nors sostinės parkas, kuo toliau nuo gerosios valdžios įstaigų.
Girdint tokius dabartinių valdančiųjų pareiškimus apie „neblaivią minią“ verta prisiminti ir iš Maskvos saulę parvežusios giminės atstovo J.Paleckio prieš dešimtmetį tėkštą nemariąją frazę apie „žmones iš gatvės“, nežinančius, kad jų tikroji vieta būtent ten, o ne prie lovio.
Likimo ironija: tarp nepatenkintų valdžios politika tūkstančių žmonių sausio 16-ąją vos ne pirmuoju smuiku griežė J.Paleckio sūnus A.Paleckis. Kas jis: vienas iš „neblaivios minios“, „žmogus iš gatvės“ ar „dialogo su Lietuva“ dalyvis? Palaukime, ką į tai atsakys premjeras ir jo propagandininkai.