Antradienį prezidentūroje aptariant teismų veiklos problemas keltas ir
teisėjų atrankos klausimas - už teisėjų atranką atsakingas šalies vadovas
artimiausiu metu teiks Seimui įstatymų pataisas, numatančias teisėjų atranką
supaprastinti.
Prezidentūroje surengtame pasitarime dalyvavęs Seimo teisės ir
teisėtvarkos komiteto pirmininko pavaduotojas Julius Sabatauskas
žurnalistams sakė, kad sujungiant teismų administracijas būtų sutaupoma
lėšų. Steigti kanclerio pareigybę numato jau dabar galiojantys teisės aktai,
o norint jungti teismus, būtų reikalingi teismų teritorinį susiskirstymą
reglamentuojančių įstatymų pakeitimai.
„Kancleris perimtų visas ūkines, administracines, finansines funkcijas.
Teisėjas, kuris yra teismo pirmininkas, nebebūtų apsunkintas jam
nebūdingomis funkcijomis. Tai leistų sutaupyti, nes tada galima jungti
apylinkės teismus pagal apskritis, pagal teismų apygardų teritorijas.
Nebereikėtų dešimt buhalterių vietoj vieno, nebereikėtų dešimt žmonių, kurie
užsiiminėja personalo klausimais. Preliminarūs skaičiavimai rodė, kad tai
leistų sutaupyti nuo pusės milijono iki 5 milijonų jeigu tai būtų per
apskritis, o jeigu tai būtų apygardų pagrindu stambinimas, tai leistų dar
daugiau“, - sakė J.Sabatauskas.
Jo teigimu, pertvarkai nereikėtų daug laiko - analogiškas smulkesnių
Valstybinės mokesčių inspekcijos padalinių stambinimas įgyvendintas per
metus. Tam esą šiuo metu reikia tik politinės valios.
Pasak J.Sabatausko, sujungus teismus, teisėjai galėtų labiau
specializuotis, todėl esą paspartėtų bylų nagrinėjimas.
„Mažuose apylinkių teismuose dirbantys keli teisėjai turi spręsti ir
baudžiamąsias, ir civilines, ir administracinių tiesės pažeidimų bylas.
Pakeitimai leistų, kai dirbtų didesnis skaičius tiesėjų, tai specializuotis,
todėl išaugtų kokybė, žymiai paspartėtų procesas“, - planuojamą teismų
vadybos pertvarką komentavo J.Sabatauskas.
Dar viena permaina, aptarta antradienio susitikime, - tai tiesėjų
atrankos pasikeitimai. Prezidentūroje rengiami Teismų įstatymų pakeitimai,
kuriais bus keičiamos teisėjų atrankos procedūros siekiant vykdyti aktyvesnę
teismų vadovų rotaciją, paspartinti teisėjų atrankos procesą.
Pasak prezidento patarėjos teisės klausimais Aušros Rauličkytės,
planuojama, kad skelbiant konkursą teismų pirmininkų vietai užimti,
kandidatais automatiškai galėtų tapti visi teismo teisėjai ir nenorintieji
turėtų atsisakyti išreikšdami valią. Taip pat planuojama, kad šiuo metu
funkcijas dubliuojančios Teisėjų atrankos komisija (TAK) ir Nuolatinė
teisėjų veiklos vertinimo komisija (NTVVK) griežčiau atskirtų savo
funkcijas.
„Negali tiek ilgai trukti atrankos procesas“, - aiškino A.Rauličkytė. Ji
be kita ko pažymėjo, kad komisijų darbą stabdo ir juose esantys visuomenės
atstovai, kurie negali į posėdžius rinktis pakankamai dažnai. Todėl esą
svarstoma galimybė visuomenės atstovams apmokėti darbą tokiose komisijose.
2005 metais V.Adamkus sudarė darbo grupę, kuri per vienerius metus
parengė naują Teismų įstatymo redakciją. Ekspertų parengtos ir valstybės
vadovo pateiktos Seimui pataisos turėjo padėti užtikrinti skaidresnę ir
viešesnę teismų veiklą, jomis buvo siekiama įtvirtinti vieningus ir reiklius
atrankos kriterijus teisėjams bei teismų vadovų rotaciją, bet praėjusios
kadencijos Seimas nepasiekė vieningo sutarimo priimti šią naują įstatymo
redakciją.
Dauguma valstybės vadovo pateiktų pataisų buvo priimta keičiant atskiras
įstatymo nuostatas.
„Tačiau valstybės vadovas konstatuoja, kad šis uždavinys dar ir šiandien
lieka neįgyvendintas, nes visuomenės pasitikėjimo teismais akivaizdžiai
trūksta“, - po susitikimo kalbėjo šalies vadovo atstovė spaudai Rita
Grumadaitė.