Eurokomisarė D.Grybauskaitė: „Krizė Europoje dar nepasiekė dugno“ (atnaujinta, 2 video)

Žiūrėkite reportažą iš Vyriausybės rūmų.

Susitikimų metu buvo aptarta ekonominė situacija Europos Sąjungoje ir Lietuvoje, ES biudžeto reformos eiga.

D.Grybauskaitė teigiamai įvertino tai, kad Vyriausybė pripažino savo klaidas ir patikino, jog palaiko ekonomikos stabilizavimo priemones. Tačiau eurokomisarė neslėpė, kad Lietuva balansuoja ant nemokumo ribos.

Jos nuomone, ekonominė krizė Europoje dar nepasiekė dugno, o Lietuva dar tik pateko į jos suktuką.

Pagrindinė eurokomisarės diskusijos su ministrais tema buvo tarptautinė ir europinė ekonominė padėtis. „Labai svarbu, kad naujoji Vyriausybė matytų ne tik vidines, bet ir išorines problemas, - pabrėžė D.Grybauskaitė, - Lietuvos ekonomika labai maža ir priklausoma nuo išorės rinkų“. 

Lietuvos ministrų kabineto darbą komisarė vertino „labai gerai“, nepaisydama to, kad valdžia per trumpą laiką pridarė klaidų: „Vyriausybę, kuri išdrįsta imtis būtinų priemonių, kuri išdrįsta pripažinti savo klaidas, kuri išdrįsta jas taisyti, vertinu labai teigiamai“.

D.Grybauskaitės nuomone, didžiausia Vyriausybės klaida buvo bendravimo su žmonėmis stoka. Anot jos, valdžia turėjo išaiškinti visuomenei, kodėl ėmėsi ekonomikos stabilizavimo priemonių, „kurias bet kuri vyriausybė tokioje padėtyje būtų priversta daryti“. 

Komisarė pažymėjo, kad Vyriausybės priemonių nevadina antikriziniu planu, ir kartojo, kad valdžios sprendimai dėl mokesčių buvo neišvengiami. Ji sakė pastebėjusi, kad daugiausia techninių klaidų pridaryta smulkaus ir individualaus verslo srityse. Jos manymu, tai galėjo įvykti dėl ministerijų koordinacijos stokos.

„Visos šios Vyriausybės priemonės leido stabilizuoti padėtį ir pasiskolinti tiek viduje, tiek išorėje“, - A.Kubiliaus kabineto strategiją vertino D.Grybauskaitė.

Tačiau, anot viešnios iš Briuselio, bet koks tolesnis socialinės įtampos kurstymas ar politinė šalies destabilizacija gali pastūmėti šalį į nemokumo prarają. „Tai visų partijų, nepolitinių organizacijų, visų piliečių ir žurnalistų pilietinė pareiga matyti foną, į kurį šalis patenka ir kuriame mes gyvename, - kalbėjo ekonomikos ekspertė. - Vyriausybės priimtos priemonės kol kas palaiko finansinę padėtį“. 

D.Grybauskaitė atsisakė spekuliuoti ir prognozuoti, kaip krizė paveiks Lietuvą. Ji akcentavo, kad nuo visų šalies žmonių priklauso, kaip Lietuva išgyvens šį sunkmetį. 

Lito devalvacijos grėsmės komisarė nemato, nors kartoja prognozes, kad šalies BVP per 2009 metus gali mažėti iki 5 procentų.

Ji ministrams patarė kasdien stebėti situaciją ir, jeigu reikės, kurti krizės prevencijos komitetą - grupę iš ministerijų, verslo ir kitų organizacijų atstovų, kurie stebėtų padėtį, identifikuotų problemas ir siūlytų sprendimus. Bet kol kas komisarė mano, kad nuolatinio situacijos monitoringo nereikia. Ji siūlo Seimui per pavasario sesiją peržiūrėti valdžios išlaidas ir investicinę programą.

Kartu su komisare spaudos konferencijoje dalyvavęs A.Kubilius tikino, kad premijų lietus valdžios institucijoms ir teismams neliks neįvertintas: „Premijos rodo, kad įstaigos turi perteklinių asignavimų ir juos galima labai drąsiai mažinti. Manau pirmojo ketvirčio pabaigoje peržiūrėdami biudžetą mes rasime tą formulę, kaip sumažinti finansavimą įstaigoms ir institucijoms, kurios krizės laikotarpiu išsimokėjo premijas. Kad nekiltų tokių pagundų. Valdžios įstaigos turi suprasti - jos tarnauja žmonėms“. 

Premjeras prakalbo apie oficialų įstatymą, kuris užkirstų kelią krizės metu valdžios įstaigoms dalytis premijas.

D.Grybauskaitė sveikino mokestinių lengvatų panaikinimą: „Mes atsikratėme tarybinės praeities“. Ji darsyk pažymėjo, kad ankstesnės vyriausybės problemas ignoravo.

„Ši Vyriausybė supranta problemas, jas mato ir sprendžia“, - komisarės žodžiai maloniai nuteikė A.Kubilių. Premjeras savo ruožtu gyrė komisarės darbą.

Eurokomisarė taip pat akcentavo būtinybę naikinti energetikos monopolį ir sutramdyti energetikos oligarchus. „Ignalina elektrą gamina pigiai, o lietuviai už ją moka labai brangiai. Taip neturėtų būti“, - sakė D.Grybauskaitė. 

„Lietuva yra monopolizuota. Mes neturime laisvos energetinės rinkos. Čia net ne Ignalinos klausimas. Čia energetikos, kaip ir visos Lietuvos ekonomikos, demonopolizacijos klausimas. Tikiuosi, kad ši Vyriausybė būtent tuo ir užsiima“, - kalbėdama apie Lietuvos ateitį po Ignalinos AE uždarymą pažymėjo D.Grybauskaitė. 

Paklausta apie naujų ministerijų steigimą, D.Grybauskaitė buvo diplomatiška: „Nesvarbu, kokio dydžio yra valdžios aparatas, svarbiausia, kad jis efektyviai dirbtų“. 

Europos Komisijos narė Lietuvai paskelbė ir džiugią žinią - Briuselis nutarė, kad skirs pinigų energetikos jungtims: Baltijos šalių elektros tiltui su Švedija „Swedlink“ - 175 mln. eurų (604 ml. litų), o Lietuvos, Latvijos tiltui su Estija ir Suomija „Estlink“ - 100 mln. eurų (345 mln. litų). „Manau, kad tai yra labai geras ženklas ir didelė paspirtis“, - mano D.Grybauskaitė. 

Kalbai pasisukus apie kandidatavimą į prezidento postą, eurokomisarė pažadėjo apsispręsti iki vasario 26 d. arba kovo 13-osios. D.Grybauskaitė pabrėžė, kad nusprendus kovoti dėl posto prezidentūroje, rinkimuose ji dalyvautų kaip nepriklausoma kandidatė.

„Kai apsispręsiu, tai pasakysiu, - D.Grybauskaitė priminė, kad planų tapti Lietuvos prezidente neturėjo. - Visada buvau linkusi daugiau įsitraukti į konkretų vykdomosios valdžios darbą, todėl dar būtų per anksti atsakyti, ar rimtai svarstau (kelti kandidatūrą - aut.). Jeigu tokį sprendimą priimčiau, kandidatuočiau kaip savarankiškas Lietuvos pilietis, be jokių politinių partijų paramos, nes Lietuvoje prezidentą renka Lietuvos piliečiai, o ne partijos“. 

D.Grybauskaitė tikino, kad A.Kubiliaus nuomonė su jos apsisprendimu neturės nieko bendro.

Savo ruožtu premjeras išreiškė įsitikinimą, kad D.Grybauskaitė „būtų labai gera Lietuvos prezidentė“. 

Planų, ar sieks antros kadencijos eurokomisarės poste, D.Grybauskaitė neatskleidė.

Žiūrėkite D.Grybauskaitės pasisakymą apie prezidento rinkimus.

Ketvirtadienį D.Grybauskaitė skaitys pranešimą „ES biudžetas - permainoms Europoje“ Valstybės kontrolės 90-mečiui skirtoje tarptautinėje konferencijoje „Valstybinis auditas - pagalba valstybei išmintingai valdyti turtą“.