Prancūzų eseistas Matthieu Grimpret katalikiškame
laikraštyje „La Croix“ rašė, kad jam „gėda būti kataliku“ dėl popiežiaus
sprendimo atšaukti prieš 20 metų paskelbtą ekskomuniką Richardui
Williamsonui ir trims kitiems vyskupams,
priklausiusiems Prancūzijos arkivyskupo Marcelio Lefebvre'o įkurtam dvasininkų judėjimui.
Pažymėjęs, kad Katalikų Bažnyčia draudžia priimti Komuniją po skyrybų
susituokusiems asmenims, M.Grimpret pridūrė, kad pastarasis popiežiaus
žingsnis sukėlė „apgailėtiną įspūdį, jog katalikai antisemitus laiko
geresniais už išsiskyrusius“.
R.Williamsonas pavadino „melu“ faktą, jog per Holokaustą buvo nužudyta
apie 6 mln. žydų, daugiausiai nacių koncentracijos stovyklose įrengtose dujų
kamerose.
„Williamsonas atstovauja marginalams, tačiau negalima nekreipti
dėmesio, jog antisemitizmas yra neatsiejamas nuo šios bendruomenės“, -
apie Šv. Pijaus X kunigų broliją Italijos dienraštyje „La Repubblica“ rašo
katalikybės istorikas Alberto Melloni.
Vatikano radijas ir Šventojo Sosto laikraštis „LOsservatore Romano“
nekonkrečiai pasmerkė R.Williamsono keliskart išsakytus pareiškimus, jog nei
vienas žydas nebuvo nužudytas dujų kamerose, taip pat priminė Benedikto XVI
apsilankymą Aušvico-Birkenau mirties stovykloje 2006 metais bei pastangas
plėtoti dialogą su judaizmu.
Antradienį, kai Europa minėjo 64-ąsias Aušvico stovyklos išvadavimo
metines, Italijos žydų bendruomenių sąjungos vadovas Renzo Gattegna pareikalavo oficialiai paaiškinti R.Williamsono reabilitavimą.
„Šis reikalas neturėtų sutrukdyti mūsų dialogui, tačiau mes laukiame
pozityvaus ženklo“, - sakė jis.
Antradienį Bernard'as Fellay, vienas iš keturių
vyskupų, kurie buvo sugrąžinti į Katalikų Bažnyčią, atsiprašė popiežiaus dėl
R.Williamsono išsakytos pozicijos.
„Monsinjoro Williamsono pareiškimai niekaip neatspindi mūsų brolijos
pozicijos, - sakoma Vatikano išplatintame B.Fellay pranešime, kurį jis
paskelbė Šv. Pijaus X kunigų brolijos vardu. - Dėl šios priežasties
uždraudžiau jam iki atskiro pranešimo viešai reikšti bet kokias nuostatas
politikos arba istorijos klausimais.“
„Prašome Šventojo Tėvo ir visų geros valios žmonių atleidimo dėl šių
nelemtų padarinių“, kuriuos sukėlė R.Williamsono pastabos, rašė vyskupas.
Benediktas XVI, kuris balandį minės savo įžengimo į Šventąjį Sostą
4-ąsias metines, jau anksčiau pablogino Katalikų Bažnyčios santykius su
judėjų bendruomene, leidęs sugrąžinti vadinamųjų Tridento mišių aukojimą
lotynų kalba, taip pat Didžiojo penktadienio maldą už žydų atvertimą į
katalikybę.
Taip pat buvo kritikuojamas pontifiko pastangos paspartinti popiežiaus
Pijaus XII beatifikavimo procesą, atveriantį kelią į paskelbimą šventuoju,
nors Antrojo pasaulinio karo metais Katalikų Bažnyčiai vadovavęs popiežius
niekada atvirai nepasisakė prieš žydų Holokaustą.
Romos vyriausiasis rabinas Riccardo Di Segni
pareiškė, kad levefrininkų judėjimas „atmetė Vatikano II Susirinkimo
teologines nuostatas judėjų atžvilgiu“.
Praėjusiame dešimtmetyje įvestos vadinamosios Vatikano II Susirinkimo
reformos atmeta beveik 2 000 metų gyvavusį antisemitizmą, kurį kurstė
įsitikinimas, jog Jėzų Kristų nužudė judėjai.
Benedikto XVI sprendimai ne kartą išreiškė polinkį grįžti prie tradicijų,
susiformavusių iki Vatikano II Susirinkimo. Jis taip pat dažnai dėvi
senovinius bažnytinius apdarus, kurie nebuvo naudojami jau keletą
dešimtmečių. Toks pontifiko elgesys sukėlė „didelį sąmyšį“ Katalikų
Bažnyčioje, rašo istorikas A.Melloni.
„Tinkintieji, vyskupai ir kardinolai stebisi, kodėl Vatikano II
Susirinkimo išvados nebereikia vykdyti“, - pridūrė jis.