Rusijos stačiatikių bažnyčios VI vietinis susirinkimas vakar turėjo rinktis iš trijų kandidatų, kuriuos dar savaitgalį per pirmąjį balsavimą išrinko archijerėjai.
Po įnirtingų svarstymų paaiškėjo, jog Stačiatikių bažnyčios vadovu didele balsų persvara išrinktas Kirilas.
Pasitraukė iš kovos
Vakar vos prasidėjus svarstymams, padėtis pasikeitė.
Vietoj trijų kandidatų liko tik du, kai Baltarusijos bažnyčios vadovas Minsko ir Slucko metropolitas Filaretas netikėtai atsiėmė savo kandidatūrą.
Vyriausiasis kandidatas 73 metų metropolitas iš Baltarusijos plačiau savo sprendimo nekomentavo. Jis tik pranešė atsiėmęs kandidatūrą Bažnyčios išorinių reikalų skyriaus vadovo, Smolensko ir Kaliningrado metropolito Kirilo naudai.
Po patriarcho Aleksijaus II mirties 2008 metų gruodį Stačiatikių bažnyčiai laikinai vadovaujantis Kirilas sekmadienį įvykusiame vyskupų balsavime surinko daugiausia balsų.
Vis dėlto vakar jam teko varžytis su Maskvos patriarchato reikalų valdytoju, Kalugos ir Borovsko metropolitu Klemensu.
Buvusių agentų varžybos
Kol Rusijoje virė rinkimų aistros, Vakarų apžvalgininkai susidomėję stebėjo šią dviejų Bažnyčios hierarchų, kurie, kaip kalbama, anksčiau buvo KGB šnipai, kovą.
Visi trys sekmadienį išrinkti kandidatai į bažnytinės valdžios viršūnę iškilo dar sovietiniais laikais, kai Bažnyčią griežtai kontroliavo komunistų režimas.
Ir 1990 metais patriarchu išrinktas Aleksijus II, kaip visuotinai pripažįstama, buvo ilgametis KGB agentas slapyvardžiu Drozdovas.
Dar 1992 metais vykdyto parlamentinio tyrimo metu išslaptinti KGB archyvų dokumentai atskleidė, kad didžioji bažnytinės hierarchijos dalis buvo susijusi su slaptosiomis tarnybomis.
Vienija bendras skyrius
Tad Vakarų spaudoje į pagrindinių kandidatų užimti Rusijos ir viso pasaulio stačiatikių dvasinio lyderio vietą asmenybes buvo žvelgiama ne tik vertinant jų dvasinius laimėjimus.
Štai 62 metų metropolitas Kirilas, kaip tvirtina disidentai, nuo senų laikų dirbo KGB agentu, prisidengęs slapyvardžiu Michailovas. Vakar iš kovos pasitraukęs Filaretas buvo įvardytas kaip agentas Ostrovskis.
O Klemensas, kaip manoma, dirbęs slapyvardžiu Topazas.
Tiesa, archyviniai duomenys apie šį agentą kiek labiau migloti.
Įdomu, kad Filaretas praėjusio amžiaus devintajame dešimtmetyje vadovavo tam pačiam Bažnyčios išorinių reikalų skyriui, kurio vairą 1989-aisiais perėmė Kirilas.
O Klemensas praėjusiame dešimtmetyje kurį laiką tame pačiame skyriuje ėjo Kirilo pavaduotojo pareigas.
1992 metais prabilęs vienas buvęs KGB agentas patvirtino, kad dauguma šiame įtakingame skyriuje dirbusių dvasininkų buvo KGB agentai. Iš jų buvo reikalaujama ataskaitų apie susitikimus su užsieniečiais tiek namuose, tiek užjūryje.
1974 metais baigęs seminariją Klemensas devintajame dešimtmetyje neretai lankydavosi su oficialiais vizitais JAV bei Kanadoje.
Ten jis susikūrė „žmogaus iš sistemos šešėlių“ įvaizdį.
Veikė su KGB palaiminimu
Pasak religijų laisvę stebinčios organizacijos „Forum 18“ atstovo Felixo Corley, nėra abejonių, kad aukščiausi Stačiatikių bažnyčios vadovai bendradarbiavo su KGB.
„Yra aišku, kad niekas negalėjo tikėtis prasimušti iki valdžios nedirbdamas KGB agentu. Niekam nebūtų leidžiama vykti į užsienį atstovauti religinėms organizacijoms, jei to nebūtų kontroliavęs KGB“, – sakė su archyvine medžiaga išsamiai susipažinęs F.Corley.