Šaltiniai Bažnyčioje sako, kad šis sprendimas, kuris papiktino žydus ir
pažangius katalikus, atspindi Benedikto XVI autokratinį valdymo stilių,
palyginti su jo pirmtaku Jonu Pauliumi II, kuris daug konsultuodavosi.
„Popiežius akivaizdžiai nesakė tiems žmonėms, kurie, kaip jis žinojo, tam
tikriausiai nepritartų“, - sakė vienas šaltinis, kuris, kaip ir kiti,
nenorėjo skelbti savo pavardės.
Didžiojoje Britanijoje gimęs Richardas Williamsonas, vienas iš keturių tradicionalistų vyskupų, kurių ekskomunika
šeštadienį buvo atšaukta, viešai neigė visą Europos žydų Holokausto mastą,
kokį jį pripažįsta istorikų bendruomenė.
Švedijos televizijai R.Williamsonas sakė: „Manau, nebuvo jokių dujų
kamerų. Manau, kad nacių koncentracijos stovyklose žuvo 200-300 tūkst. (o
ne 6 mln.) žydų, tačiau nei vienas iš jų nežuvo dujų kamerose“.
„Buvo tik saujelė žmonių, kurie žinojo (kad popiežius taip nuspręs) ...
Dialogą su žydais palaikiusių žmonių tarp jų turbūt nebuvo“, - sakė minėtas
šaltinis.
Vokiečių tautybės kardinolas Walteris Kasperis, kuris
vadovauja Vatikano dikasterijai, sprendžiančiam krikščionių vienybės ir
santykių su judėjais klausimus, yra tarp daugelio tų, su kuriais popiežius
iš anksto nesitarė.
Pasiryžęs panaikinti schizmą, popiežius arba neatsižvelgė į galimus
platesnio masto padarinius, arba pernelyg dėl to nesijaudino.
Be to, neoficialių pokalbių metu nemažai šaltinių Bažnyčioje sakė, jog
Vatikane vargu ar išvis kas nors žinojo, kad tradicionalistų vyskupas
R.Williamsonas darė pareiškimus, kuriais neigė Holokaustą.
„Visi, kuriuos pažįstu, apie tai sužinojo iš žiniasklaidos, - sakė vienas
šaltinis. - Jie dėl šio vyskupo neatliko visų „namų darbų“.
R.Williamsonas anksčiau panašiai yra kalbėjęs ir per pamokslus, be to,
yra sakęs, jog Dievas nenorėjo, kad moterys nešiotų kelnes ar mokytųsi
universitetuose. Jis taip pat pareiškė, kad 2001-ųjų rugsėjo 11-osios atakos
iš tikrųjų yra JAV vyriausybės sąmokslas.
Aišku, kad Vatikano atstovai nebuvo pasirengę kritikos audrai, kuri kilo
panaikinus R.Williamsono ekskomuniką. Šis vyskupas, pasak kai kurių žydų,
gali nubraukti penkis dialogo su Vatikanu dešimtmečius.
„Vatikano žalos valdymo mašina ėmė veikti aukšta pavara, - sakė vienas
šaltinis. - Tai primena periodą po Rėgensburgo“.
Jis turėjo omenyje prieštaringai vertinamą popiežiaus kalbą, pasakytą
2006 metais šiame Vokietijos mieste. Ji musulmonams atrodė kaip įžeidimas jų
religijai, o šaltiniai tuo metu sakė, kad pontifikas ją rengdamas taip pat
su niekuo nesikonsultavo.
Vatikano laikraštis „L'Osservatore Romano“ rašė, kad R.Williamsono
komentarai yra „grėsmingi, prislegiantys (ir) nepriimtini“. Leidinys taip
pat pakartojo Bažnyčios mokymą, kuriuo smerkiamas antisemitizmas.
Tačiau žydų lyderiai sako, kad tos redakcijos skilties neužtenka.
„Atmesdamas Williamsono pažiūras, Vatikanas žengė svarbų, bet nepakankamą
žingsnį tai žaizdai, kurią popiežiaus sprendimas padarė katalikų ir žydų
dialogui, užgydyti. Pralauža nebuvo užtaisyta“, - sakė Holokaustą
išgyvenusių asmenų ir jų palikuonių Amerikos sambūrio (American Gathering of
Holocaust Survivors and their Descendants) viceprezidentas Elanas
Steinbergas.
„Du žingsniai atgal ir vienas į priekį nereiškia pažangos. Raginame
Vatikaną blaiviai apmąstyti savo moralinę nesėkmę šiuo klausimu ir
tiesiogiai jos imtis“, - sakė jis.
Katalikų nuomonės formuotojai bandė paaiškinti skirtumą tarp ekskomunikos
panaikinimo, kuris yra Bažnyčios vidaus reikalas, ir R.Williamsono
komentarų. Tačiau katalikų susirūpinimas yra aiškiai juntamas.
„Holokaustas yra istorijos, o ne tikėjimo dalykas. Neigti Holokaustą
kvaila, bet neprieštarauja tikėjimui. Tačiau būti antisemitu yra nuodėmė“, -
sakė jėzuitų tėvas Tomas Reese'as iš Džordžtauno universiteto
Vudstoko teologijos centro.