Protestuotojai piktinosi valdžia tuomet, kai miesto tarybos posėdyje
buvo svarstomas piliavietės užutekio ir Danės krantinių valdymo modelio,
konkurso ir koncesijos sutarties sąlygų projektas. Norą valdyti šias
krantines yra pareiškusi bendrovė „Klaipėdos laivų remonto įmonė“.
Akcijos dalyviai baiminosi, kad ši verslo magnato Bronislovo Lubio ir
Roberto Dargio lygiomis dalimis valdoma įmonė, administruodama
krantines, žlugdys keleivius vežiojantį mažąjį laivyną - išvarys jį iš
jachtoms ir kateriams pritaikomo Pilies uosto ir Danės upės žiočių.
„Klaipėdoje apie 40 mažųjų laivų per metus aptarnauja apie pusę milijono
keleivių - per Kuršių marias plukdo juos į Jūrų muziejų, delfinariumą,
rengia progines iškylas į Baltiją. Išgujus laivus iš miesto centro,
apie 100 žmonių liktų be darbo, pajamų šaltinio“, - piktinosi mažųjų
laivų asociacijos „Pajūrio laivai“ vadovas Algirdas Valentinas.
Protestuotojų manymu, krantinių naudojimo pagal koncesijos sutarties
sąlygos surašytos tiktai vienam pretendentui - piliavietėje įsikūrusiai
Klaipėdos laivų remonto įmonei. Jie stebisi, kad pačiame uostamiesčio
centre rekonstruojamos krantinės, į kurias bus investuota apie 50 mln.
litų, savivaldybė nori lengva ranka perduoti šiai įmonei.
„Prestižinėje uostamiesčio vietoje krantinėmis besinaudojanti įmonė
per 6 metus savivaldybei nesumokėjo nė centro, o mes 19 metų
sąžiningai mokame nuomos mokesčius“, - pažymėjo A.Valentinas.
Pilies uosto ir Danės krantinės - vienintelė vieta, kurioje gali
švartuotis su valstybine įmone „Smiltynės perkėla“ konkuruojantys
mažieji laivai. Anksčiau jokių problemų dėl vietos nekildavo.
Pastaruoju metu smulkieji laivininkai vis dažniau skundžiasi, kad
„Smiltynės perkėla“ siekia monopolizuoti keleivių pervežimo rinką, netgi
tyčia stato keltus Danės upėje, prie Pilies tilto, kad prie krantinių
negalėtų švartuotis konkurentai - mažieji laivai.
„Keltininkai mus veja iš upės, remonto įmonė - iš piliavietės užutekio.
Anksčiau dar galėjome prisiglausti kitame Kuršių marių krante, prie Jūrų
muziejaus krantinės, bet dabar ir ji perduota Valstybės sienos apsaugos
tarnybai“, - savo nuoskaudas liejo mažųjų laivų savininkai.
Prieš tarybos posėdį su protestuotojais trumpai pabendravęs Klaipėdos
meras Rimantas Taraškevičius patikino, jog smulkiųjų laivininkų bėdos
valdžiai žinomos, ieškoma kitos vietos mažiesiems laivams, tačiau ne
viskas priklauso nuo vietinių politikų norų ir pastangų.
„Ir prabangios jachtos, ir keleivius vežiojantys mažieji laivai puošia
vienintelį šalies uostamiestį, visiems užteks vietos. Koreguosime
planus, padarysime viską, kad mažieji laivai turėtų saugią užuovėją
žiemą ir vasarą“, - protestuotojus ramino R.Taraškevičius.
Akcijos dalyviai iš savivaldybės reikalauja 100 metrų ilgio krantinės
piliavietės užutekyje, kuris jau pritaikytas buriniams laivams - ten
įrengti specialūs pontonai. Per miestą sruvenančioje Danės upėje jie
norėtų švartuoti mažuosius laivus 300 metrų ilgio krantinių ruože.
Pažadais netikintys protestuotojai grūmojo valdžiai: „Jei niekas
nepasikeis, laivais užtversime upės žiotis, kad iš jų į Kuršių marias
negalėtų išplaukti „Smiltynės perkėlos keltai“.