Tyrimo metu buvo apklausta 150 moksleivių iš 5-12 klasių Šilalės, Klaipėdos,
Plungės mokyklose bei 150 studentų iš Klaipėdos universiteto.
Į klausimą, ar žinote senelių vardus, 53 proc. apklaustų moksleivių ir 48 proc.
studentų atsakė neigiamai. Vardus žinojo tik 25 proc. moksleivių ir 14 proc.
studentų, vardus tik iš vienos pusės (dažniausiai motinos) - 20 proc. mokinių
ir 26 proc. studentų, jų neprisiminė 2 proc. apklaustų moksleivių ir 8 proc. studentų.
Tyrimą atlikęs K.Trakšelys mano, kad jaunuoliai dažniau atsimena tik senelių
vardus iš motinos pusės, nes jų motinos daugiau bendrauja su savo tėvais.
Į klausimą, ar žinote tetų ir dėdžių vardus, 12 proc. mokinių ir 8 proc.
studentų žinojo visus, 21 proc. moksleivių ir tiek pat studentų žinojo tik
kai kuriuos, 19 proc. moksleivių ir 26 proc. studentų pareiškė, kad žinojo
vardus, bet jų neprisimena. Tačiau net 48 proc. apklaustų mokinių ir 45
proc. studentų iš viso nežinojo savo dėdžių vardų.
Savo giminės istorijos taip pat nežinojo daugiau nei pusė apklaustųjų. Tik 6
proc. moksleivių ir 3 proc. galėjo nupiešti savo geneologinį medį.
Pasak K.Trakšelio, jaunimas daug laiko praleidžia interneto platybėse, vyresni
žmonės - prie televizoriaus, todėl mažai laiko ir noro lieka bendravimui:
„Manau, kad ateityje bus dar sudėtingiau, nes jauni tėvai jau nebeturės,
ką papasakoti savo vaikams – jie paprasčiausiai nebežinos šeimos istorijos“.
K.Trakšelys pabrėžė, kad artimam giminių bendravimui įtakos turi ir
socialinė atskirtis: „ Manoma, kad turtingesni žmonės bendrauja su draugais,
turinčiais panašius pomėgius bei finansinę padėtį. Mažiau pasiturintys
žmonės bendrauja su šeimos nariais, jiems reikia artumo ir bendruomeniškumo“.