O aš į Visdergius atvažiuoju ne tik pailsėti. Esu ūkininkas, po darbų statybose skubu apžiūrėti savo avių. Laikau Lietuvos vietines šiurkščiavilnes, pradėjau nuo penkių avių, o dabar jau nemaža banda: 25 ėriavedės, 6 avys, 24 ėriukai. Prižiūrėti padeda talkininkas, savo bandą laikau 1933 m. statytame akmeniniame tvarte. Ganykloms ir pievoms turiu nusipirkęs 12 ha žemės, dar 10 ha nuomoju iš valstybės. Šeima gyvena Kuršėnuose, baigiame pasistatyti gyvenamąjį namą.
Laisvalaikio ūkininkas Artūras save vadina romantiškos meilės vaiku, mat jo tėtis – azerbaidžanietis, o mama – lietuvaitė iš Kuršėnų kaimiškosios seniūnijos. Jiedu susipažino besimokydami Kaune, S. Žuko technikume. Nors ir gimęs Kaune, augęs Kuršėnuose, A. Muchtarovas džiaugiasi, kad kaime įsigijo sodybą, turi nuosavos žemės, miško, jam patinka dirbti ūkio darbus, ypač smagu šienauti pievas, nes aplinkui daug erdvės, ramu, tylu. Turi įsigijęs traktorių, žemei dirbti reikalingus padargus.
O apie savo avis jis gali pasakoti ir pasakoti. Avys jam – savotiška egzotika, jaukūs ir romūs gyvulėliai, daug mažiau reikia priežiūros negu karvėms ar kiaulėms, svarbu laiku pašerti, pagirdyti, kad žiemą negautų skersvėjo.
Ūkininkaujantis statybininkas A.Muchtarovas valgo tik avieną, tai – sveikas maistas, nėra ko lyginti su kiauliena. Tuoj suskaičiuoja: žmonos ir jo gimtadienis, dviejų sūnų gimtadieniai, kiekvienai šventei reikia papjauti po du avinukus, o kai savaitgaliais į sodybą atvažiuoja draugai, užkuria pirtį, šašlykams būtinai papjauna aviną.
Avis Artūras laiko ne verslui. Tai savotiškas jo hobis, prasmingas laisvalaikio praleidimo būdas, o vasarą avys – peizažo puošmena. Šeimininkas pasakojo, kad sodyboje daug žalos vienais metais padarė ožys – nugraužė neseniai pasodintas kalnų pušaites, 200 eglaičių, 70 berželių, ąžuoliukų, klevukų. Kai kas sako, kad dėl kvapo verta laikyti ožį, banda būna atsparesnė ligoms, bet Artūras jokio „ožio sanitaro“ daugiau nebepirks...