Jos nuomone, Lietuvoje šį mokestį reikėjo įvesti prieš trejus metus, kai
buvo nepagrįstai išpūstos nekilnojamojo turto kainos.
„Didesne dalimi tai yra ideologinis klausimas, kuris tiesiogiai priklauso
nuo Vyriausybės, Europos Komisija (EK) čia nesikiša. Ar mokestis tikslingas
šiandieną, mano asmenine nuomone, svarstyti reikia, ar skubėti - manau, kad
ne. Jo reikėjo prieš trejus metus - tam, kad būtų suvaldytas nekilnojamojo
turto burbulas ir spekuliacijos“, - ketvirtadienį po susitikimo su finansų
ministru žurnalistams sakė EK už finansinį programavimą ir biudžetą
atsakinga D.Grybauskaitė.
Anot jos, šiuo metu nekilnojamojo turto mokesčio klausimą reikia „labai
rimtai išdiskutuoti“ bei pakviesti gyventojus pareikšti savo nuomonę, o
apgalvotą sprendimą priimti „truputį vėliau“.
Finansų ministras Algirdas Šemeta žurnalistams teigė pritariantis
D.Grybauskaitės nuomonei. Pasak ministro, šiuo metu nekilnojamojo turto
mokesčio įvesti negalima, tačiau kada tam bus tinkamas metas, negalėjo
pasakyti.
„Mes turime parengti mechanizmą, diskutuoti su žmonėmis, kaip, kokį
variantą geriausia parinkti, o kada jį panaudoti ir įdiegti, reikia
atsižvelgti į nuolat besikeičiančią makroekonominę situaciją. Dabar, manau,
mes tikrai to negalime daryti“, - sakė A.Šemeta.
Vyriausybės programoje teigiama, kad iš nekilnojamojo turto mokesčio
pajamų bus sudaromas savarankiškas finansinių išteklių šaltinis
savivaldybėms.
Kalbėdama apie Vyriausybės planus ekonomikos sunkmečiu
leisti taupymo lakštus D.Grybauskaitė sakė, kad ši idėja yra vertinga.
„Aš manau, kad tai verta daryti. Tam tikru konkrečiu trumpu laikotarpiu -
metams, dvejiems, trejiems, tai priklausys nuo vidinės situacijos. Tokiu
laikotarpiu numatant labai konkrečias sąlygas bei konkretų laikotarpį tai iš
tiesų yra naudinga“, - ketvirtadienį po susitikimo su finansų ministru
žurnalistams sakė Europos Komisijoje už finansinį programavimą ir biudžetą
atsakinga D.Grybauskaitė.
Jos teigimu, taupymo lakštai būtų „tam tikras spaudimas komerciniams
bankams“, nes sudarytų jiems konkurenciją.
„Tokį būdą naudojau ir aš, kai buvau finansų ministrė. Vėliau jį pati
užbaigiau, nes buvo per didelis kiekis pinigų susikaupęs gyventojų rankose,
o tai jau sudarė tam tikrą rizikos faktorių. Pavyzdžiui, gyventojai gali vienu
metu pareikalauti išpirkti. Bet dabar lakštai bus šiek tiek labiau
apdrausti“, - aiškino eurokomisarė.
Be to, anot jos, taupymo lakštai būtų galimybė Lietuvos gyventojams
parodyti, kiek jie įtraukiami į valstybės gaivinimo procesą.
Lietuvos banko valdybos pirmininkas Reinoldijus Šarkinas ketvirtadienį
teigė tikįs, kad tokie lakštai, kokie buvo anksčiau, nebus leidžiami.
„Manau, kad tokie tokie, kokie buvo anksčiau, lakštai nebus leidžiami.
jei norime įtraukti ne bankuose laikomas lėšas, turėtų būti aukštos
palūkanos, o kam Vyriausybei skolintis aukštomis palūkanomis?“ - spaudos
konferencijoje Lietuvos banke retoriškai klausė R.Šarkinas.
Finansų ministras Algirdas Šemeta pranešė paprašęs ministerijos
specialistų per vasario mėnesį parengti konkretų sprendimą tiek dėl lakštų
platinimo, tiek dėl palūkanų normos nustatymo tvarkos, „kaip tie lakštai
turėtų būti struktūrizuoti“.
Jis negalėjo pasakyti konkrečios datos, kada lakštai bus išleisti ir
kokią sumą pinigų per juos tikimasi pritraukti.