Taip penktadienį nusprendė Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
(LVAT).
LVAT savo sprendimą argumentavo tuo, kad gatvių pavadinimai nėra laikomi
tautinės mažumos organizacijos pavadinimais ar mažumos bendrijos
informaciniais pranešimais. Tik tokia informacija gali būti pateikiama
nevalstybinėmis kalbomis, BNS sakė LVAT administracijos sekretorė Neringa
Lukoševičienė.
Vilniaus rajono apylinkės administraciją LVAT įpareigojo lenteles su
nelietuviškais gatvių pavadinimais nukabinti per mėnesį. Šio teismo nutartis
yra galutinė ir neskundžiama.
Tokiu būdu LVAT paliko nepakeistą pernai kovą Vilniaus apygardos
administracinio teismo priimtą sprendimą, kuriuo Vilniaus rajono
savivaldybės administracija taip pat buvo įpareigota pakeisti rusiškus ir
lenkiškus gatvių pavadinimus į lietuviškus.
Pakeisti užrašus rusų ir lenkų kalbomis į lietuviškus, atitinkančius
įstatymų reikalavimams, teismo tuomet prašė Vyriausybės atstovas Vilniaus
rajone. Jį šioje byloje palaikė Valstybinė kalbos inspekcija.
Teismo prašyta įpareigoti pakeisti penkis gatvių pavadinimų užrašus iš
rusiškų ir lenkiškų į lietuviškus: Maišiagaloje - Kiemelių ir Širvintų
gatvėse, Riešėje - Sporto gatvėje, Raudondvaryje - Liepų alėjoje ir
Nemenčinėje - A.Mickevičiaus gatvėje.
Seimo ratifikuota Europos Tarybos Tautinių mažumų apsaugos pagrindų
konvencija numato galimybę tradiciškai gausiai tautinių mažumų gyvenamose
teritorijose gatvių pavadinimus rašyti ir tautinės mažumos kalba. Tautinių
mažumų įstatyme taip pat nurodyta, kad administraciniuose teritoriniuose
vienetuose, kur kompaktiškai gyvena tautinė mažuma, informaciniai užrašai
greta lietuvių kalbos gali būti ir tautinės mažumos kalba.
Tuo metu Valstybinės kalbos įstatymas nurodo, kad Lietuvoje viešieji
užrašai yra rašomi valstybine, t.y. lietuvių kalba.