Kai visai neseniai Kauno Martyno Mažvydo vidurinės mokyklos šeštokė S.Milinytė buvo pakviesta į labiausiai laikinajai sostinei nusipelniusių žmonių apdovanojimų šventę Rotušėje, ji net neįtarė, kad gaus medalį.
Žalvariniu Kauno miesto savivaldos 600 metų jubiliejiniu medaliu mergaitė apdovanota už praėjusiais metais daugelyje miesto švenčių skambėjusią „Dainą Kaunui“.
S.Milinytės atliekamas kūrinys tapo Kauno himnu.
Šeštokė dainininkė – vienintelė tokio amžiaus kaunietė, mero Andriaus Kupčinsko įvertinta nusipelniusio kauniečio medaliu.
- Buvai apdovanota kartu su „Triumfo arkos“ nugalėtoju Liudu Mikalausku ir kitomis garsenybėmis. Kaip jauteisi? - paklausiau Simonos.
- Pilnutėlėje Rotušėje medalį man įteikė pirmai. Tuomet pajutau ir džiaugsmą, ir jaudulį.
Kai pradėjo skaityti kitų apdovanotųjų pavardes, pamačiau, kad stoviu tarp visoje Lietuvoje ir net pasaulyje žinomų žmonių.
Tuomet supratau – teks dar daug dirbti, kad tapčiau garsi kaip jie.
- Kaip Kaunui skirta daina pateko į tavo repertuarą?
- Šią dainą praėjusių metų pradžioje pirmą kartą atlikau Kauno apskrities moksleivių konkurse. Tąkart ji man pelnė pirmąją vietą. Daina iškart buvo pastebėta. Visus metus be jos neapsiėjo nė vienas svarbus Kauno renginys. Šį kūrinį įtraukiau į savo albumą.
- Kodėl tavo albumas pavadintas „12“?
- Tai – mano laimės skaičius, nes esu gimusi gruodžio 12 dieną. Be to, albume yra dvylika kūrinių.
Į jį sudėjau populiariausias lietuvių, rusų ir anglų kalbomis atliekamas savo dainas.
Jos buvo įrašytos ne tik Lietuvos, bet ir Latvijos studijose.
- Vieną dieną supratai, kad esi scenos žmogus? O gal tave pastebėjo muzikos vadybininkai?
- Dainuoti su kitais vaikais popgrupėje „Tu ir aš“ pradėjau būdama trejų metų. Vokalinius sugebėjimus trečioje klasėje pastebėjo mokytoja. Ji pasiūlė pradėti solistės karjerą.
Pernai sulaukiau ne vieno muzikinių televizijų laidų prodiuserio pasiūlymo, vis dažniau pradėjo kviesti Lietuvos ir Europos koncertų bei konkursų rengėjai. Šiemet Fortūna nusišypsojo dar plačiau – gegužę JAV gyvenantiems lietuviams surengsiu kelis koncertus.
- Ar daug prakaito išlieji prieš pasirodymus?
- Dainavimo ir muzikos mokausi penkias dienas per savaitę po keletą valandų.
Tris kartus lankau individualias dainavimo pamokas pas vokalo mokytojus Česlovą Gabalį ir Ireną Novikienę, du kartus repetuoju su savo muzikos mokytoja.
Be to, mokausi groti saksofonu. Nemažai paplušėti tenka įrašų studijose.
- Tampi žinoma. Ar turi gerbėjų?
- Per tokį trumpą laiką pulkų gerbėjų dar neįgijau, nors gėlių ir plojimų per koncertus sulaukiu vis daugiau.
Pagrindiniai mano dainų klausytojai ir kritikai – tėvai, brolis ir vokalo mokytojai.
Ateityje tikiuosi surinkti gerbėjų dovanotų minkštų žaislų kolekciją.
Už pinigus, uždirbtus per koncertus, noriu nusipirkti kilmingą šuniuką.