Kaip šiandienos Lietuvos ekonomikos sąlygomis laiku atsiskaityti su 183 tūkst. žmonių minia – išties saliamoniška užduotis, nes savų pirmumo teisės argumentų turi praktiškai kiekvienas žemdirbys. Tad šį šeštadienį „Ūkininko patarėjas“ klausia: „Kokia tvarka mokėti tiesiogines išmokas – pagal paraiškos pateikimo datą ir pareiškėjo pavardės abėcėlės raidę, ar atsižvelgiant į kokius nors prioritetus?“
Lietuvos ūkininkų sąjungos pirmininko pavaduotoja Genutė STALIŪNIENĖ: „Mūsų organizacija šiuo klausimu dar nėra pareiškusi oficialios nuomonės ir apie tai rengiamės diskutuoti artimiausiomis dienomis. Tiesioginių išmokų mokėjimo eiliškumas išties labai opus dalykas. Todėl nestebina, kad kyla aistros. Juk pinigų labai reikia visiems. Žemės ūkio produkcijos supirkimo kainos pastaruoju metu kritusios žemiau kritinės ribos, už jau pristatytą produkciją įmonės su žemdirbiais laiku neatsiskaito. Todėl tiesioginės išmokos šiuo laikotarpiu būtų vienintelis išsigelbėjimas, bet nemokamos ir jos. Ir yra tikrai labai sudėtinga kurioms nors žemdirbių grupėms nustatyti pirmumo teisę.
Dar rudenį Žemės ūkio ministerija buvo nustačiusi prioritetus, kad pirmiausia tiesioginės išmokos bus išmokėtos tų rajonų ūkininkams, kurie nukentėjo nuo sausros, nors praėjusią vasarą sausra oficialiai stichine ir nebuvo pripažinta. Pirmenybė teikiama ir ūkininkams, kurie dalyvauja 2004–2006 metų ir 2007–2013 metų Kaimo plėtros programų investiciniuose projektuose.
Vis dėlto nemanau, kad būtų gerai, jeigu išmokas mokėtų pagal paraiškos pateikimo datą. Juk paraišką pirmiausia paprastai paduoda vadinamieji „sofos ūkininkai“.
O tikrieji žemdirbiai deklaruoti pasėlius privalo metro tikslumu. Bet neretai iš rudens susiplanuoji vienaip, o sėjos metu pamatai, kad po žiemos žemės struktūra ne tokia, kokios tikėjaisi, ir turi priimti kitokį sprendimą, sėti kitokią kultūrą. Vadinasi, kitaip ir deklaruoti. Tad normaliai dirbant kovą pateikti paraišką yra praktiškai neįmanoma. Tai gali padaryti tik arba turintieji vos kelis hektarus ar pievų plotus valdantys vadinamieji „sofos ūkininkai“. Šiuo atveju stambūs ūkininkai eilėje liktų paskutiniai.“
Lietuvos šeimos ūkininkų sąjungos tarybos pirmininkas Vidas JUODSNUKIS: „Tiesioginių išmokų mokėjimo eiliškumas turėtų būti nustatomas atsižvelgiant į paraiškos Nacionalinei mokėjimo agentūrai pateikimo datą. Anksčiau susitvarkei dokumentus, vadinasi, anksčiau gauni ir pinigus. Girdime argumentų, kad šiandien jų neva labiau reikia tiems, kurie naudojasi ES parama. Bet pinigų vienodai reikia visiems. Esame šį klausimą aptarę ir matome vienintelį kriterijų – paraiškos pateikimo datą, nes tai reiškia, kad toks ūkininkas yra aktyvesnis. O atitinkamai remti ir reikia aktyvius žmones.“
Lietuvos žemės ūkio bendrovių asociacijos prezidentas Jeronimas KRAUJELIS: „Šiandien pirmiausia reikia žmonėms viešai pasakyti, kad nei europinė, nei nacionalinė tiesioginių išmokų dalys nėra Lietuvos banke gulintis maišas pinigų. Netgi ES skirta 638 mln. Lt tiesioginė parama priklauso nuo finansinių Lietuvos biudžeto pajėgumų. Mat suma pirmiausia turi būti sukaupta nacionaliniame biudžete, po to išmokėta žemdirbiams. Vėliau sumos dydis deklaruojamas Briuseliui, iš kur po mėnesio pinigai persiunčiami į Lietuvos biudžetą. Taigi visi išmokų mokėjimo terminai priklauso nuo mūsų biudžete esamų pinigų kiekio. Žmonės tai turi žinoti. Nes dabar daugelis nesupranta, kodėl nemokamos ne tik nacionalinė, bet ir europinė išmokų dalis.
Kokie turėtų būti tiesioginių išmokų mokėjimo prioritetai? Manau, yra dvi labai aiškios pretendentų kategorijos: rimtai dirbantys žemdirbiai ir vadinamieji „sofos ūkininkai“, kurie tik deklaruoja žalienas ir po to suka galvą, kur padėti nupjautą žolę.
O tarp rimtai ūkininkaujančiųjų prioritetas, visų pirma, turi būti suteiktas mokesčių mokėtojams. Pagal naują mokesčių sistemą už sausį jau reikia mokėti pelno, socialinio draudimo, sveikatos, tiems, kas samdo darbuotojus, ir gyventojų pajamų mokesčius. Žinia, sausis ir vasaris yra tie metų mėnesiai, kai žemdirbiai įplaukų turi mažiausiai, tuo tarpu mokesčiai nelaukia. Todėl tiesioginės išmokos mokesčių mokėtojams būtų pajamų šaltinis, leidžiantis laiku atsiskaityti su valdiškomis institucijomis. O „sofos ūkininkai“ gali palaukti ir balandžio.
Kitas svarbus pirmumo kriterijus – žemdirbių nenaudai besisukantys bankų skaitikliai. Žemdirbiai, kurie naudojasi ES parama bei investuoja, yra pasiskolinę lėšų iš komercinių bankų ir kredito unijų. Mat pagal projektų reikalavimus žmogus už savus ar skolintus pinigus pirmiausia turi įsigyti pirkinį, įgyvendinti projektą ir tik tada jis gauna 40 proc. sumos dydžio kompensaciją. Todėl žemdirbiai ir priversti skolintis. O palūkanos šiuo metu didelės, kreditas brangus, išlaidos didėja. Taigi duokime tokiam žmogui išmoką anksčiau, kad jis galėtų greičiau atsiskaityti su banku.
Bet vis dėlto svarbiausias prioritetas turėtų būti mokestiniai įsipareigojimai valdiškoms institucijoms. Aišku, smulkiesiems ūkiams taip pat reikia pinigų. Bet žmonės turi suprasti, kad šiuo atveju veikia „susisiekiančių indų“ sistema. Jeigu tiesioginių išmokų negaus tie, kurie moka mokesčius į biudžetą, jie nesumokės mokesčių ir biudžetas neturės pinigų išmokoms ir negalės nieko deklaruoti Briuseliui. Be abejo, nebus lėšų ir pensininkų pensijoms, ir sveikatos priežiūrai.
Lietuvos pieno gamintojų asociacijos tarybos pirmininkas Jonas VILIONIS: „Jei yra nustatytas terminas, per kurį tiesiogines išmokas žemdirbiams privalu išmokėti, šiuo terminu jos ir turi būti išmokėtos. Ne žemdirbių rūpestis nustatinėti pirmumo ar „paskutinumo“ eilę. Ir nereikia vedžioti demagogijų. Yra Vyriausybė, Žemės ūkio ministerija, kurioje dirba šimtai žmonių, jie ir turi sukti galvą. Ar dabar žemdirbiams reikia perkąsti vieni kitiems gerklę? Iš mūsų ir taip jau buvo pavogti vienerių metų paramos pinigai. Kai 2004 m. deklaravome pasėlius, pinigus gavome tik dar kitų metų balandį.
Kas šiandien gali pasakyti, kam suteikti prioritetą? Vienas pasakys, kad jam derlius nudžiūvo, kitas – kad paskendo, trečias – kad turi paėmęs paskolą banke. Žodžiu, visi jaučiasi įvaryti į kampą. Tad kokių nors prioritetų ieškojimas – tik dar viena priežastis sukiršinti žemdirbius. Mes jau keleri metai deklaruojame pasėlius, bet girdime vis tą pačią valdžios „giesmę“: trūksta pinigų, darbuotojų, nespėjame laiku atlikti patikrų. Visa tai – ne žemdirbių problema.“
Žemės ūkio ministerijos Tiesioginių išmokų skyriaus vedėjas Mečislovas LAPINAS: „Tiesioginių išmokų mokėjimo prioritetai - tai nuo sausros nukentėję žemdirbiai ir dalyvaujantieji ES investiciniuose projektuose. Kiti prioritetai nereikalingi, nes už pasėlius iš viso reikia išmokėti 830 mln. Lt, o sausio 29 d. jau buvo išmokėta 264 mln. Lt, t.y. 31 proc. sumos. Su visais pasėlius deklaravusiais pareiškėjais turėtų būti atsiskaityta per pirmąjį šių metų ketvirtį.“