Olandų namas - piktžaizdė ir savivaldybei, ir gyventojams

Į redakciją paskambinę gyventojai vis klausinėjo, kodėl laikraštis nepasidomi šio namo istorija, ir kodėl jame negali gyventi daugiavaikės šeimos. „Gaila žiūrėti, kai namas niokojamas ir nenaudojamas, kai skurdžios šeimos glaudžiasi bet kur ir laukia socialinių būstų, – į redakciją paskambinusi piktinosi moteris. – Tai kam jį reikėjo statyti ir žmonėms pasakoti, kad ten bus įleistos šeimos?“ Savivaldybės administracijos direktorius Valdas Kazlas sako suprantantis žmones ir jų nuogąstavimus, ir, jeigu tik būtų buvę galimybės, žmonės ten galėtų gyventi. „Šiandien tai yra tik nebaigtos statybos namas, - aiškino direktorius. – Olandai nepateikė nei techninio projekto, nei vandentiekio, dujų ir kitų reikalingų dokumentų. Tokiems dokumentams gauti reikalingi didžiuliai pinigai“. Pasak V.Kazlo, už tas milžiniškas sumas, kurias reikėtų skirti šiam namui, galima nupirkti daug daugiau butų šeimoms, nei jų yra šiame name. „Savivaldybės taryba priėmė sprendimą, kad geriau šio namo atsisakyti ir kreiptis į privatizavimo tarnybą, parduoti šį namą ir už gautus pinigus nupirkti butus, reikalingus daugiavaikėms šeimoms“, - kalbėjo direktorius.

Olandų namą reikėtų šildyti dujomis, o šis malonumas ne pigiai atsieitų savivaldybei, kadangi daugiavaikės šeimos tikrai neišgalėtų išsimokėti už keturių kambarių buto šildymą. „Dabar jau pasirašomos sutartys, šeimos įsipareigoja mokėti mokesčius, tačiau dažniausiai to nedaro, tuomet mes kartu su komunaliniu ūkiu, šilumos tinklais galime duoti juos į teismą, tačiau mokesčių, kaip ir teismų išlaidų, jie neišgali susimokėti, - sako V,Kazlas. - Išeina uždaras ratas, ir tai yra mūsų politika, kuri daro visuomenę socialiai remtinais. Žmogus, anksčiau turėjęs savo būstą ir jį praradęs, vėl stoja į eilę laukti buto. Taip neturėtų būti“. Pasak direktoriaus, nors savivaldybė ir nėra didelė, tačiau laukiančiųjų socialinio būsto yra nemažai.

Tuo metu, kai buvo planuojama statyti šį namą, mero pareigas einantis V.Kazlas kalbėjo, kad buvo visai kitoks pasitikėjimas užsieniečiais. Atrodė, kad jie yra šalies gelbėtojai, negalintys meluoti ar apgauti. Tačiau pasirodė, kad tokių aferistų yra visose šalyse. „Nuo 2005 metų su olandais vyksta susirašinėjimas, kaskart vis prašome, kad atsiųstų to pastato techninį projektą, o jie mums atrašo, kad tokio projekto nėra, - pasakoja V.Kazlas. – Tuomet mes užregistravome jį kaip bešeimininkį pastatą, nes mes nieko negalėjome tam namui daryti, o dabar jis jau tapo savivaldybės turtu, ir norime jį parduoti“.

Direktorius tikino, kad jie olandų liko apgauti. Juk niekas nieko nedaro už dyką. Vadinasi, olandai, statydami ir dovanodami šį namą, matyt, turėjo ir savų tikslų. „Kažkas per jūrą vežė, statė, kainavo milžiniškus pinigus. Atvežė, paliko ir nieko jie negavo iš Lietuvos. Juk nelogiška. Galbūt jie kažko tikėjosi už tai? O gal jie uždirbo, kad atsikratė to pastato, o mes tuo metu galvojome – jei už dyką siūlo, kodėl neimti? Visko gali būti, kad šis pastatas bus naujai suremontuotas ir nupirktas, – svarstė V.Kazlas. – Šiandien tik galime džiaugtis, kad gyventojai yra tvarkingi ir to pastato dar nenuniokojo, išdaužtas tik vienas nedidelis langas“.