Popiežių Benediktą XVI užgulė diplomatinės bėdos

AFP-BNS ir lrytas.lt inf.

Popiežius Benediktas XVI, kuris

Benedikto XVI pontifikavimą lydi ir prieštaringai vertinami incidentai.
Daugiau nuotraukų (1)
Vokiečių tautybės popiežius stengiasi nuraminti žydus, kurie pasipiktino tuo, kad jis panaikindamas keturių vyskupų ekskomunikaciją priėmė atgal į Katalikų bažnyčią ultrakonservatyvią grupę. Vienas tų keturių vyskupų tvirtina, kad nacių dujų kamerose niekas nežuvo.
Visi dar puikiai prisimena islamiškojo pasaulio pasipiktinimą, kurį sukėlė 2006 metų rugsėjį pasakyta Benedikto XVI kalba, kurioje jis, regis, pritarė nelabai žinomo, XIV amžiuje gyvenusio Bizantijos imperatoriaus nuomonei, kad islamas yra iš prigimties smurtinė religija.
Ta paskaita Vokietijos universitete, kuriame jis kažkada dėstė teologiją, išprovokavo smurtinius protestus keliose valstybėse ir išpuolius prieš krikščionis, įskaitant vienuolę, kuri Somalyje buvo nužudyta drauge su savo asmens sargybiniu.
Popiežius iš pradžių sakė, jog apgailestauja, kad dėl „neteisingo supratimo“ išprovokavo tokią reakciją.
Tačiau tik po to, kai jis tais pačiais metais nuvyko į Turkiją ir istorinėje Žydrojoje mečetėje drauge su Stambulo didžiuoju muftijumi meldėsi atsisukęs į Mekos pusę, musulmonai ėmė atlyžti.
Kitais metais Benediktas XVI nuvyko į Braziliją ir vėl sukėlė triukšmą. kalbėdamas apie šios šalies krikštijimą, jis sakė, kad indėnai „tyliai ilgėjosi“ Kristaus, ir pareiškė, kad kolonistai iš Europos jiems neprimetė savo tikėjimo.
Po 10 dienų jis stengėsi ištaisyti padėtį - Vatikanas paskelbė pareiškimą, kuriuo pripažįstama, kad per konkistą Lotynų Amerikoje buvo padaryta „nedovanotinų nusikaltimų“.
Lenkijoje, iš kurios buvo kilęs Benedikto XVI pirmtakas, su žiniasklaida mokėjęs bendrauti Jonas Paulius II, pontifikas turėjo skubiai keisti poziciją po to, kai 2006 metų gruodį vadovauti Varšuvos arkivyskupijai paskyrė buvusį komunistinio saugumo kolaborantą Stanislawą Wielgusą.
Po mėnesio popiežius buvo priverstas sutikti su S.Wielguso atsistatydinimu.
Vėliau gėjai pasipiktino pontifiko užuomina, kad homoseksualumas kelia tokią pačią grėsmę žmonijos išlikimui, kaip ir klimato kaita.
Tvirtindamas, kad lyčių teorija nutrina skirtumus tarp vyrų ir moterų, popiežius paragino imtis „žmogaus ekologijos“, kad žmonija būtų apsaugota „nuo susinaikinimo“.
Lyčių teorija nagrinėja, kaip visuomenė priskiria žmonėms iš anksto nustatytus vaidmenis pagal jų lytį, o daugelis gėjų organizacijų sako, kad ji propaguoja toleranciją ir supratimą.
Tos popiežiaus pastabos buvo pasakytos po to, kai Vatikanas atsisakė prisidėti prie Jungtinių Tautų kreipimosi homoseksualumo visuotinio dekriminalizavimo klausimu. Daugiau kaip 80-yje šalių galioja prieš homoseksualizmą nukreipti įstatymai.
Taip pat buvo ir kitų prieštaringai vertinamų incidentų, kurių negalima laikyti aiškiu popiežiaus netaktu, nors jie vis dėlto ir yra išvengiami.
2008 metų sausį popiežius atšaukė planuotą kalbą Romos universitete „Sapienza“, nes dėstytojai ir studentai protestavo ir tvirtino, kad tai pažeistų šio pasaulietiško universiteto autonomiją.
Daugelis mokslininkų kaltina popiežių, tradicinių pažiūrų intelektualą, dėl pozicijos, kuri, pasak jų, tikėjimą iškelia aukščiau mokslo ir proto.
Ypač oponentai primena 1990 metų kalbą, kurią tuomet dar kardinolas, Vatikano doktrinos prievaizdas Josephas Ratzingeris, regis, pateisino inkvizicijos 1633 metų nuosprendį Galilėjui.
Tačiau labiausiai popiežiui kliūva dėl judaizmo. 2006 metų gegužę lankydamasis Aušvice Benediktas XVI savo tėvynainius vadino ne sąmoningais Holokausto bendrininkais, o aukomis, „kuriomis pasinaudojo ir kurias išnaudojo“ naciai. Pastaruosius jis pavadino „nusikaltėlių gauja“.
Pernai per mišias nacių laikais popiežiavusio Pijaus XII 50-osioms mirties metinėms popiežius gynė šį pontifiką ir paragino netrukus paskelbti jį palaimintuoju.
Vėliau Benediktas XVI sustabdė šio prieštaringai vertinamo popiežiaus dosjė.
Be to, pernai Benediktas XVI leido tam tikromis sąlygomis celebruoti senąsias Tridento mišias lotynų kalba, kurių buvo atsisakyta per Vatikano II Susirinkimą septintajame dešimtmetyje.
Šios tradicijos Didžiojo penktadienio liturgijoje yra malda už žydų atsivertimą.
Reaguodamas į prieštaringus vertinimus, Benediktas XVI tos maldos nepašalino, bet ją pakeitė, kad Dievas „apšvies (judėjų) širdis taip, kad jie pripažins Jėzų Kristų, visų žmonių išganytoją“.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App StoreGoogle Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2026 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.