Vokiečių tautybės popiežius stengiasi nuraminti žydus, kurie pasipiktino
tuo, kad jis panaikindamas keturių vyskupų ekskomunikaciją priėmė atgal į
Katalikų bažnyčią ultrakonservatyvią grupę. Vienas tų keturių vyskupų
tvirtina, kad nacių dujų kamerose niekas nežuvo.
Visi dar puikiai prisimena islamiškojo pasaulio pasipiktinimą, kurį
sukėlė 2006 metų rugsėjį pasakyta Benedikto XVI kalba, kurioje jis, regis,
pritarė nelabai žinomo, XIV amžiuje gyvenusio Bizantijos imperatoriaus
nuomonei, kad islamas yra iš prigimties smurtinė religija.
Ta paskaita Vokietijos universitete, kuriame jis kažkada dėstė teologiją,
išprovokavo smurtinius protestus keliose valstybėse ir išpuolius prieš
krikščionis, įskaitant vienuolę, kuri Somalyje buvo nužudyta drauge su savo
asmens sargybiniu.
Popiežius iš pradžių sakė, jog apgailestauja, kad dėl „neteisingo
supratimo“ išprovokavo tokią reakciją.
Tačiau tik po to, kai jis tais pačiais metais nuvyko į Turkiją ir
istorinėje Žydrojoje mečetėje drauge su Stambulo didžiuoju muftijumi meldėsi
atsisukęs į Mekos pusę, musulmonai ėmė atlyžti.
Kitais metais Benediktas XVI nuvyko į Braziliją ir vėl sukėlė triukšmą.
kalbėdamas apie šios šalies krikštijimą, jis sakė, kad indėnai „tyliai
ilgėjosi“ Kristaus, ir pareiškė, kad kolonistai iš Europos jiems neprimetė
savo tikėjimo.
Po 10 dienų jis stengėsi ištaisyti padėtį - Vatikanas paskelbė
pareiškimą, kuriuo pripažįstama, kad per konkistą Lotynų Amerikoje buvo
padaryta „nedovanotinų nusikaltimų“.
Lenkijoje, iš kurios buvo kilęs Benedikto XVI pirmtakas, su žiniasklaida
mokėjęs bendrauti Jonas Paulius II, pontifikas turėjo skubiai keisti
poziciją po to, kai 2006 metų gruodį vadovauti Varšuvos arkivyskupijai
paskyrė buvusį komunistinio saugumo kolaborantą Stanislawą Wielgusą.
Po mėnesio popiežius buvo priverstas sutikti su S.Wielguso
atsistatydinimu.
Vėliau gėjai pasipiktino pontifiko užuomina, kad homoseksualumas kelia
tokią pačią grėsmę žmonijos išlikimui, kaip ir klimato kaita.
Tvirtindamas, kad lyčių teorija nutrina skirtumus tarp vyrų ir moterų,
popiežius paragino imtis „žmogaus ekologijos“, kad žmonija būtų apsaugota
„nuo susinaikinimo“.
Lyčių teorija nagrinėja, kaip visuomenė priskiria žmonėms iš anksto
nustatytus vaidmenis pagal jų lytį, o daugelis gėjų organizacijų sako, kad
ji propaguoja toleranciją ir supratimą.
Tos popiežiaus pastabos buvo pasakytos po to, kai Vatikanas atsisakė
prisidėti prie Jungtinių Tautų kreipimosi homoseksualumo visuotinio
dekriminalizavimo klausimu. Daugiau kaip 80-yje šalių galioja prieš
homoseksualizmą nukreipti įstatymai.
Taip pat buvo ir kitų prieštaringai vertinamų incidentų, kurių negalima
laikyti aiškiu popiežiaus netaktu, nors jie vis dėlto ir yra išvengiami.
2008 metų sausį popiežius atšaukė planuotą kalbą Romos universitete
„Sapienza“, nes dėstytojai ir studentai protestavo ir tvirtino, kad tai
pažeistų šio pasaulietiško universiteto autonomiją.
Daugelis mokslininkų kaltina popiežių, tradicinių pažiūrų intelektualą,
dėl pozicijos, kuri, pasak jų, tikėjimą iškelia aukščiau mokslo ir proto.
Ypač oponentai primena 1990 metų kalbą, kurią tuomet dar kardinolas,
Vatikano doktrinos prievaizdas Josephas Ratzingeris,
regis, pateisino inkvizicijos 1633 metų nuosprendį Galilėjui.
Tačiau labiausiai popiežiui kliūva dėl judaizmo. 2006 metų gegužę
lankydamasis Aušvice Benediktas XVI savo tėvynainius vadino ne sąmoningais
Holokausto bendrininkais, o aukomis, „kuriomis pasinaudojo ir kurias
išnaudojo“ naciai. Pastaruosius jis pavadino „nusikaltėlių gauja“.
Pernai per mišias nacių laikais popiežiavusio Pijaus XII 50-osioms
mirties metinėms popiežius gynė šį pontifiką ir paragino netrukus paskelbti
jį palaimintuoju.
Vėliau Benediktas XVI sustabdė šio prieštaringai vertinamo popiežiaus
dosjė.
Be to, pernai Benediktas XVI leido tam tikromis sąlygomis celebruoti
senąsias Tridento mišias lotynų kalba, kurių buvo atsisakyta per Vatikano II
Susirinkimą septintajame dešimtmetyje.
Šios tradicijos Didžiojo penktadienio liturgijoje yra malda už žydų
atsivertimą.
Reaguodamas į prieštaringus vertinimus, Benediktas XVI tos maldos
nepašalino, bet ją pakeitė, kad Dievas „apšvies (judėjų) širdis taip, kad
jie pripažins Jėzų Kristų, visų žmonių išganytoją“.