Į UNESCO pasaulio paveldo objektų sąrašą įtraukta Kuršių nerija vis dar vaduojasi iš pernai rudens pabaigoje užklupusios stichijos gniaužtų.
„Atvažiuoja turistai iš užsienio, kurie klausia, kada čia praūžė uraganas. O kai pasakai, kad čia ne uragano padariniai, o medžiai lūžo nuo sniego storio, jie tiesiog nesupranta, kad taip gali atsitikti“, - sakė Neringos meras Vigantas Giedraitis.
Praėjusių metų lapkritį per vieną naktį Neringoje iškrito apie 60 cm sniego - gausių kritulių neatlaikė net šimtamečiai medžiai. Anot miškininkų, būtent šiai rekreacinei zonai ir kliuvo daugiausia sniego.
Neringos valdžia dar pernai kreipėsi į Vyriausybę prašydama lėšų likviduojant stichijos padarinius, tačiau jos balsas nebuvo išgirstas. Viltį pagalbos sulaukti praradę Neringos valdžios atstovai tvirtina savo iniciatyva ir lėšomis atliksiantys visus darbus.
Nusiaubto miško tvarkymo darbai vyksta ne tik dieną - kelios darbininkų komandos dirba be pertraukos.
Gamtosaugininkų teigimų, rudenį praūžusi stichija Neringoje yra viena didžiausių per pastarąjį dešimtmetį. Daugiau žalos buvo pridaręs tik uraganas „Anatolijus“ - tąkart stiprus vėjas išlaužė apie 11 tūkst. kubinių metrų medžių ir šakų.
Pirminiais skaičiavimais, rudenį praūžusi stichija nuostolių pridarė šiek tiek mažiau - per artimiausius du mėnesius planuojama išvežti apie 6 tūkst. kubinių metrų medžių nuolaužų.
Kokią žalą dėl iškritusio sniego patyrė Neringos miškas, kol kas neaišku. Nuostoliai gali siekti ne vieną šimtą tūkstančių litų.
Neringos miškai turėtų būti sutvarkyti iki gegužės mėnesio.