Prezidentūra - be savo variklio, Prezidentūra - be ateities. Sugrąžinus
kartu su LDDP valdžia nunykusią Energetikos ministeriją, ir prezidentą,
ir visą Prezidentūrą iki Joninių galima išleisti nemokamų atostogų.
Kiek sutaupytume! O įstatymus, prezidentui atsisakius tai daryti, turi
teisę pasirašinėti ir vienas iš trijų svarbiausių valstybės asmenų.
Prezidentas ilgai aiškino apie dar vienos ministerijos būtinybę, o
neįtikino. Čia kaip su tuo nelemtu interviu per B.Obamos inauguraciją.
Norėjo Ameriką pagirti, o vis tiek B.Obamą negru pavadino.
Ne tik dėl krizės, nors ir tai svarbu. V.Adamkus, pasirašydamas dekretą
dėl Energetikos ministerijos steigimo, paneigė pats save.
1998-ieji, vasaris. V.Adamkus prisiekia Lietuvai pirmąjį kartą. Ir
vienu sakiniu įtikina net tuos, kurie balsavo už jo varžovą A.Paulauską.
Vietoj 17 ministerijų turi likti 14, o dar vėliau - 12, sako V.Adamkus.
„Reformos esmė - ne mechaniškas ministerijų ar valdininkų skaičiaus
mažinimas. Jos esmė - sustiprinti žmonių pasitikėjimą valstybe,
didinti valdininkų atsakomybę ir piliečių galimybes daryti įtaką rinktų
pareigūnų sprendimams“, - 1998-ųjų vasario 28-ąją pareiškia V.Adamkus.
To dar maža - V.Adamkus sausai priduria, kad jo siūlomas Vyriausybės
įstaigų mažinimas yra tik nuodugnesnės valdymo reformų pradžia.
Kaip tarė, taip padarė. Panaikinamos Statybos ir urbanistikos, Ryšių ir
informatikos bei Europos reikalų ministerijos. Iš postų lekia dar trys
(Z.Zinkevičius, V.Knašys, ir J.Galdikas) prezidentui neįtikę ministrai.
Valdžios viršūnėse šokas. G.Vagnorius nervinasi. V.Landsbergis
nepatenkintas. Ministrai laksto lyg įkirpti. Bet labiausiai putoja
buvęs prezidentas A.Brazauskas. Pačią statybų ministeriją kažkas
drįsta vienu mostu „čirkšt“.
V.Adamkaus šachas ir matas. Dar nėra jokios krizės, ji savo dantis
parodys tik 1999-aisiais. Konservatorių, krikščionių demokratų ir
centristų koalicija turi kone konstitucinę daugumą Seime, kas jai tas
prezidentas, kai pagalvoji. Bet Seimo dauguma vis tiek paklūsta!
Kas dabar, kai Lietuvą mala globalios krizės dantračiai, privertė
V.Adamkų trypti patį V.Adamkų?
Energetika dabar - tokia sritis, kad verkiant reikia ministerijos?
Kažką panašaus kalbėjo ir prezidentas: „Energetika šiuo metu yra viena
iš svarbiausių, jei ne skaudžiausių problemų“.
Nesiginčysime. Ministerijų sąrašas - ne Šventas Raštas, reikia tai
reikia. Tik kas trukdė Ūkio ministeriją pavadinti Energetikos
ministerija? Keičiasi valstybės situacija, keičiame ir akcentus.
Bet gal nieko čia tokio - premjeras pažadėjo, kad naujai ministerijai
nereikės papildomų biudžeto lėšų.
Apskaičiuokime, kurmiai: vietoj vieno asmeninio automobilio
ministrui - du. Vietoj vieno vairuotojo - irgi du. Vietoj vieno viceministro – du,
o ateityje gal net šeši. Vietoj vienos sekretorės - dvi. Tas pats - su
departamentais, jų vadais. Ir taip – iki pat patalpų valytojų. Už tiek pat litų?
Jei tai už „tas pačias lėšas“, vadinasi, čia buvo galima sumažinti
valdžios išlaidas, o jos liko, kaip buvo. Žodžiu, premjeras išdūrė prezidentą
kaip pasakos Vilkas - Raudonkepuraitę, atsakydamas į klausimą apie ilgas ausis.
Papildoma ministerija „už tuos pačius“ pinigus prilygsta operacijai
„Seimo narių ir ministrų algų susimažinimas“. Taip tiksliai parinko
mažinimo procentą, kad vis tiek daugiau, nei praėjusią kadenciją išėjo.
Kiekvienas dabar Lietuvoje sutiktų susimažinti savo algą taip, kad sausį
susimažinus, už vasarį vis tiek gautum daugiau, nei už gruodį.
O kaip dėl to, kad „piliečiai galėtų daryti įtaką rinktų pareigūnų
sprendimams“? Piliečiai vis dar tik lygūs, o A.Kubiliui tarnaujantys
patarėjai - vis lygesni.
Už ką premjeras paskyrė 20 proc. priedus prie algų savo patarėjams?
Sako, už žiaurius viršvalandžius.
Tarkim. Ar tai reiškia, kad nuo vasario 1-osios premjeras asmeniniu parašu
skirs 20 proc. priedus prie algų ir mokytojams, medikams, policininkams?
Iki šiol visi jie už dirbtus viršvalandžius tik valdžios špygą gaudavo.
Kaip padaryti įtaką tokiems valdžios sprendimams, jeigu valdžia net
mitingus žada iškelti į Vingio ar Kalnų parkus? Ar neišaiškės, kad
specialūs policijos daliniai specialiai leido Seimo langus padaužyti,
kad valdžia turėtų pretekstą manifestantus sau iš akių patraukti?
Ir vėl istorinis palyginimas - ne valdžios naudai. 1992-ųjų liepos
21-ąją, kai tas pats A.Kubilius ragino valdžios suvežtą minią daužyti ir
ji daužė tuometės opozicijos atstovus, mitingai prie Seimo buvo tautos
balsas. Kai mitingai atsisuka prieš A.Kubilių, tai, daug nesukant
galvos, pavadinama girtuoklių riaušėmis.
Lyg kreivų veidrodžių karalystėje. Kaip į tokius dabartinės valdžios „šmugelius“
būtų reagavęs 1998-ųjų V.Adamkus? Klausimas retorinis.